Paanalizuokime situaciją iš teisinių pozicijų.
Apkaltos proceso Seimo nariui pagrindai yra įtvirtinti LR Konstitucijos 74 str. 1 d., kurioje teigiama, kad Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Seimo statuto 228 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teikimas pradėti apkaltos procesą yra galimas paaiškėjus, kad yra padarytas nusikaltimas (pakartojama Konstitucijoje vartojama frazė). Sutinkamai su pirmąja dalimi, teikimą dėl Seimo nario apkaltos gali inicijuoti ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė (35 Seimo nariai).
M. Sinkevičiaus kandidatūra sulaukė opozicijos „prieš“: trūksta pripažinimo, kad pastarieji du metai buvo nesėkmė
To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Po to apkaltos procesas vyksta šio statuto 239–242 straipsnių nustatyta tvarka.
Deja, nei Konstitucijos 74 str., nei Seimo statutas neatsako į pastarosiomis dienomis iškilusį klausimą. Nors tam tikras netiesioginis atsakymas yra aštuntojoje dalyje, kurioje sakoma, kad, gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, su juo nedelsiant supažindinami Seimo nariai ir pradedamas apkaltos procesas.
Susiję straipsniai
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 336 str. 3 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus nuosprendį R. Žemaitaičio byloje, jis įsiteisėjo ir tapo privalomas vykdyti nuo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo jo apskundimo / neapskundimo kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tad, paskelbus nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, buvo įvykdytos visos formalios sąlygos apkaltos procesui pradėti. Kasacinio skundo padavimo galimybė apkaltos proceso pradžios galimybei neturi jokios įtakos, kadangi nuosprendis, kaip jau minėta, įsiteisėja nuo jo paskelbimo momento.
O kokia situacija yra su kasaciniu procesu? BPK 366 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka.
BPK 370 str. numato, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jeigu šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismo atrankos kolegija gali jį atnaujinti, jei pareiškimas paduotas ne vėliau kaip per vienus metus.
BPK 374 str. 1 dalyje numatyta galimybė kasacinio proceso trukmei sustabdyti apskųsto nuosprendžio vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra teismo teisė, bet jokiu būdu ne pareiga.
Taigi, kasacinis procesas yra išimtinis ir labai specifinis, kadangi jame sprendžiamas tik jau įsiteisėjusių teismo nuosprendžių teisėtumo klausimas, visiškai nenagrinėjant faktinės bylos pusės. Kasacinio skundo padavimas ir jo priėmimas jokia forma nestabdo nuosprendžio įsiteisėjimo, net ir tuo atveju, kai teismas pasinaudoja savo teise stabdyti nuosprendžio vykdymą. Viena iš priežasčių, kodėl kasacinio skundo padavimo terminas toks ilgas, yra būtent ta, kad kasacinis procesas nedaro įtakos nuosprendžio įsiteisėjimui. Be to, šis procesas ypatingas ir tuo, kad toli gražu ne visi pateikiami kasaciniai skundai teismo yra priimami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti iš esmės tik tuos skundus, kurių išnagrinėjimas yra svarbus vienodai teisminei praktikai. Faktinės bylos aplinkybės kasaciniame procese nėra nei tiriamos, nei vertinamos, kadangi teismas tikrina tik tai, ar apskųstame nuosprendyje buvo teisingai pritaikytas įstatymas.
Dėl nurodytų priežasčių Seimo statute numatyta apkaltos Seimo nariui proceso pradžia yra siejama su nuosprendžio įsiteisėjimu, o ne su potencialia kasacinio proceso pradžia, kuri, kaip jau buvo akcentuota, jokios įtakos nuosprendžio įsiteisėjimui neturi.
Šios nuomonės oponentai gali teigti (ir teigia), kad lieka neaišku, ką reikėtų daryti tais atvejais, kai, pašalinus Seimo narį apkaltos proceso tvarka, kasaciniame procese apskųstas nuosprendis būtų panaikintas, o pašalintas Seimo narys visiškai išteisintas. Iš tiesų, Seimo statutas neduoda atsakymo į šį klausimą. Tačiau ši problema gali būti gana lengvai sprendžiama taikant įstatymo analogijos taisyklę.
Nurodytu atveju Seimas tiesiog turėtų panaikinti savo sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo apkaltos proceso tvarka ir grąžinti asmeniui Seimo nario statusą. Jeigu tokio „tiesiogiai neparašyto“ sprendimo bijomasi, yra dar paprastesnis problemos sprendimo būdas – galbūt vertėtų tiesiog papildyti Seimo statutą.