Karštasis penktadienis: nuo G. Nausėdos veto – iki staigių judesių „Mere“ parduotuvėse

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas dėl kartelės dešimtokams atšaukimo. Šalies vadovo vertinimu, atšaukti reikalavimą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti bent slenkstiniu lygiu nėra tinkamas ir sistemiškai pagrįstas sprendimas.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šnipinėjimo.

Anot teisėsaugos, įtarimai pareikšti Lietuvos piliečiui, kuris esą rinko ir Rusijos žvalgybos tarnyboms perdavinėjo informaciją apie karinius objektus ir technikos judėjimą Lietuvoje.

Prezidentas vetavo įstatymo pataisas dėl kartelės dešimtokams atšaukimo, siūlo įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų. Kaip nurodė Prezidentūra, šalies vadovo vertinimu, atšaukti reikalavimą PUPP išlaikyti bent slenkstiniu lygiu nėra tinkamas ir sistemiškai pagrįstas sprendimas. Todėl, G. Nausėdos nuomone, pasiekimų bent slenkstiniu lygiu reikalavimo turi būti ne atsisakoma, bet jo įsigaliojimas turėtų būti atidedamas iki 2029 m. rugsėjo.

Seimo opozicija sveikino šį sprendimą. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė gerbianti šalies vadovo poziciją, tačiau pabrėžė, kad kartelės įvedimo atidėjimas problemos neišspręs. 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė prisijungė prie premjero Mindaugo Sinkevičiaus patarėjų komandos. Ji Vyriausybėje bus atsakinga už sveikatos klausimus. Anot ministro pirmininko atstovo spaudai Gedo Salygos, ketvirtadienį buvo pirma M. Jakubauskienės darbo diena M. Sinkevičiaus komandoje. M. Jakubauskienė dirbo sveikatos apsaugos ministre Ingos Ruginienės vadovaujamoje Vyriausybėje. Performavus koaliciją, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ atiteko sveikatos apsaugos ministro portfelis. Į šias pareigas buvo deleguotas Linas Kukuraitis.

Prezidentas pasirašė įstatymą, kuriuo atšaukiama nuo rugsėjo turėjusi įsigalioti tvarka, pagal kurią vidurinį išsilavinimą būtų galima įgyti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Liepos viduryje Seimas panaikino ankstesnės kadencijos parlamente priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus.

Šie pokyčiai turėjo įsigalioti šių metų rugsėjį. Socialdemokratai inicijavo pakeitimus, kad liktų šiuo metu galiojantis dviejų egzaminų reikalavimas.

Prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Lietuvos pilietis įtariamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms rinkęs informaciją apie karinius objektus ir technikos judėjimą Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, vyras per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pats užmezgė ryšį su asmenimis, susijusiais su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, bei vykdė jų perduotas užduotis.

Buvo gauta duomenų apie tai, jog įtariamasis galimai fotografavo ir teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenės batalioną, karines radarų, radiolokacines sistemas gaminančią įmonę, karinės technikos judėjimą Vilniaus oro uoste, taip pat perdavė informaciją su karinės technikos vaizdais bei siūlė teikti tokią informaciją, lankydamasis Belgijoje.

Europos Sąjungai (ES) įvedus sankcijas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojui, verslininkui Sergejui Šnaideriui, šio tinklo parduotuvės šalyje penktadienį pradėtos uždarinėti. Apie tai pranešė žiniasklaida. Penktadienį paskelbta, jog Bendrija į 21-ąjį sankcijų Rusijai sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso „Mere“ parduotuvės.

Latvijos Finansinės žvalgybos tarnybos duomenimis, S. Šnaideris yra Lietuvoje veikiantį „Mere“ parduotuvių tinklą valdžiusios bendrovės „Latprodukti“ savininkas. Nuo šio ketvirtadienio visi sankcionuotų asmenų pinigai ir turtas ES turi būti įšaldyti, jiems bus draudžiama suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sakė, kad šios sankcijos yra svarbus žingsnis, mažinant bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę naudą karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai.

Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad bendrovė „Energesman“ sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos valdymą turi perduoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC). „Energesman“ teigia šį sprendimą vykdysianti. Teismas penktadienį rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VAATC prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal savivaldybių bendrovės VAATC ieškinį atsakovei „Energesman“.

Kaip pranešė VAATC, teismo sprendimas sudarė sąlygas dėl Vilniaus mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos valdymo perėmimo anksčiau laiko bei padėjo įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pavedimą. Anksčiau šią savaitę teismas paskelbė nenustatęs aplinkybių, dėl kurių dabar reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti VAATC veiksmus dėl sutarties su „Energesman“ nutraukimo, o bendrovei suteiktas 20 dienų laikotarpis, per kurį ji gali ištaisyti nustatytus trūkumus. Teismo sprendimas priimtas liepos 20 d., todėl bendrovei nustatytas terminas iki rugpjūčio 7 d. Anot VAATC, jei iki rugpjūčio 7 d. eksploatavimo sutarties pažeidimai nebus pašalinti, sutartis bus laikoma nutraukta.

Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė prašo šalies institucijų įvertinti vieną didžiausių bankų grupių Baltijos šalyse „Luminor“ įsigyti siekiančio ir Rusijoje veiklą tęsiančio Vengrijos „OTP Bank“ atitiktį nacionalinio šalies saugumo interesams. Jis taip pat siūlo galimybę įtvirtinti, kad šio sandorio patvirtinimas būtų susietas su konkrečiomis sąlygomis, tarp jų – su investuotojo visiško pasitraukimo iš Rusijos rinkos grafiku. Penktadienį M. Lingė dėl to kreipėsi į Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, Lietuvos banką ir Valstybės saugumo departamentą.

Susisiekimo ministerija per artimiausius metus planuoja bent 30 proc. sumažinti šalies kelių apkrovimą sunkiasvoriu transportu. Tai numatyta 2026–2028 m. veiksmų plane, kuriuo numatoma stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę. Anksčiau kovą keliasdešimt šalies verslo ir valdžios institucijų pasirašė tam skrtą memorandumą „STOP kelių gadinimui“.

Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, šiuo metu apie 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra geros būklės, tad bus siekiama, kad geros būklės kelių būtų iki 61 proc. Plane numatyta išplėsti transporto svėrimo vietų tinklą, septynis kartus (apie 1,9 mln. eurų) padidinti finansavimą Lietuvos transporto saugos administracijos vykdomai administracinių nusižengimų teisenai, didinti patikrinimų apimtis, užtikrinti sklandesnį keitimosi informacija procesą tarp institucijų.

JAV pranešė įvedančios nuo 10 iki 12,5 proc. muitus importui iš 60-ies prekybos partnerių. Vašingtono teigimu, šios šalys neįvedė arba veiksmingai neįgyvendino draudimų importuoti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą.

JAV prekybos atstovo biuras nurodė, kad tai bus taikytina ir tam tikriems produktams iš ES. Papildomi muitai bus įvedami didžiajai daliai importuojamų prekių iš atitinkamų prekybos partnerių nuo penktadienio 0.01 val. (7.01 val. Lietuvos laiku). Prekėms, kurios jau yra pakrautos į laivą, yra paskutinėje kelionės atkarpoje ir buvo įformintos iki liepos 28 d., šie muitai nebus taikomi. Reaguodama į šiuos muitus, ES džiaugėsi, kad jie atitinka ankstesnius įsipareigojimus, dėl kurių buvo sutarta su Vašingtonu. ES atstovas teigė, kad pagal naująją tvarką ES bus nustatytas vienodas 10 proc. muito mokestis ir vėl bus įvestos papildomos muitų išimtys tam tikriems Europos produktams, pavyzdžiui, kamštienai ir deimantams.

Rusija smogė ginklų parodai netoli Kyjivo. Per ataką žuvo keli žmonės, dar kelios dešimtys liko sužeisti, pranešė Ukrainos prokurorai ir gynybos pramonės atstovai. Ukrainos generalinis prokuroras savo ruožtu informavo, kad per raketų smūgį žuvo mažiausiai 10 žmonių, o apie 100 liko sužeisti. Tačiau jis nepatikslino, ar visos aukos buvo renginio dalyviai. Valstybės remiamos gynybos grupės „Brave1“ vadovas Andrijus Gryceniukas šį smūgį vadino „siaubinga tragedija“. Informacijos apie Rusijos smūgius kariniams taikiniams Kyjivas paprastai neskelbia.

Daugelis pramonės atstovų ir pareigūnų visgi viešai reiškė nepasitenkinimą, užsimindami, kad renginys buvo prastai organizuotas, ir reikalavo atsakomybės. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, apie renginį buvo iš anksto skelbiama internete.

Dėl miškų gaisrų Madrido regione Ispanija paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį. Madrido regione ir netoli sostinės esančioje Avilos provincijoje siautėja keli nekontroliuojami miškų gaisrai. Vidaus reikalų ministerijos paskelbta priemone siekiama pagreitinti išteklių mobilizavimą kovai su gaisrais, dėl kurių Madrido regione teko evakuoti 10 tūkst. žmonių, o atsakomybė už krizės valdymą perduodama kariniam nepaprastųjų situacijų padaliniui. Didžiausias gaisras siaučia Gvadalacharos provincijoje, maždaug už 100 km į šiaurę nuo sostinės, ir nuo praėjusio ketvirtadienio jau nuniokojo 32 tūkst. ha plotą.

Rumunija savo oro erdvėje numušė droną. Tai pirmas toks atvejis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Dronas buvo numuštas maždaug už 114 km nuo Bukarešto, pranešė NATO narės ir Ukrainos kaimynės Rumunijos gynybos ministerija. Nuo karo Ukrainoje pradžios bepiločių orlaivių įskridimai Rumunijoje buvo aptikti dešimtis kartų, tačiau iki šiol Rumunijos pajėgos dar nebuvo jų numušusios.