„Čia gali būti tam tikras lūžio taškas, nes mes pusę kadencijos dabar diskutuojame bežiūrėdami į bet kokias kokybės karteles, numestas ant grindų, o visgi pasaulis nesnaudžia – valstybėms reikia konkurencingo valstybės gyvenimo organizavimo, o švietimas čia yra vienas esminių dalykų“, – Eltai sakė liberalas Simonas Kairys.
Parlamentaro nuomone, Lietuvos švietimo sistema dar nėra pasiruošusi bendrųjų reikalavimų atšaukimui. Jo teigimu, pirmiausia būtina peržiūrėti alternatyvius būdus, kaip moksleiviams suteikti reikiamą pagalbą.
„Dabar mes esame labai mažai padarę, kad toks staigus įsigaliojimas įvyktų taip, kad nepatirtų žalos tie patys moksleiviai. Tai reikia pripažinti, kad tas stabtelėjimas, kompromisas, šiaip, čia yra naudingas“, – teigė Seimo narys.
Nemato sklandaus Vyriausybės programos proceso: dalis ministrų nėra pridėję rankos
Tuo metu konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė mano, jog kartelės atšaukimo atidėjimas iki 2029 metų padės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) geriau apsvarstyti priemones, kuriomis būtų gerinamas moksleivių pasiekimų lygis.
„Jeigu, žinoma, bus pritarta prezidentūros pozicijai Seime, tai ministerija turės laiko pasiruošti, kaip reikėtų imtis kokių priemonių, kad tie rezultatai mūsų jaunuolių būtų geresni“, – Eltai kalbėjo ji.
„Džiaugiuosi, kad priimtas toks sprendimas, ir viliuosi visų tokios bendros atsakomybės“, – pridūrė parlamentarė.
Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
Susiję straipsniai
G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Po šio sprendimo šalies vadovo patarėja Jūratė Litvinaitė žurnalistams kalbėjo, jog prezidentas esą tikisi lyderystės iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės kuriant pagalbos mokiniams sistemą.
Pati R. Popovienė nurodė prezidento veto gerbianti, tačiau pabrėžė, kad siūlymas atidėti šį klausimą iki 2029-ųjų problemos neišspręs. Jos teigimu, ši situacija rodo, jog būtina anksčiau pastebėti moksleivių patiriamus sunkumus ugdymo proceso metu.
Kaip skelbė ELTA, 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.