„Apkaltos išvengiantis žmogus gudrauja – jis pasiskaičiuoja, kad (Seimo narių – ELTA) balsų neužteks, ir jis pasitraukia (...). Tai skaičiavimų čia tokių taktinių tikrai būna, todėl svarstymas apie tai tikrai turi prasmę“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Vis tik, jos teigimu, tokios iniciatyvos realizavimas truktų ilgai, kadangi tai – konstitucinis sprendimas, reikalaujantis 94 Seimo narių pritarimo.
„Kitas dalykas, aišku, kad čia reikia tikrai nemažai balsų – 94 – ir net jeigu bus pateikta tokia iniciatyva prasidėjus Seimo rudens sesijai, čia reikėtų suprasti, kad jos realizavimas tikrai būtų tik dar kitai kadencijai“, – nurodė ji.
Susiję straipsniai
Diskusija apie galimus įstatymų pakeitimus šiuo klausimu vėl kilo po to, kai trečiadienį Lietuvos Apeliacinis teismas nusprendė, jog „Nemuno aušros“ lyderis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Teismas atmetė politiko ir jo advokato apeliacinius skundus, kuriais jie siekė išteisinimo. Tiesa, šiuo atveju net jeigu po apkaltos R. Žemaitaitis būtų pašalintas iš Seimo, jam negaliotų draudimas vėl kandidatuoti rinkimuose.
Į minėtą teismo sprendimą sureagavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams sakė, kad galėtų būti svarstoma keisti įstatymus, numatant, jog nepalankaus teismo sprendimo sulaukusiam Seimo nariui kurį laiką būtų uždrausta dalyvauti parlamento rinkimuose.
Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas.