Prieš kiek daugiau nei savaitę visą šalį sukrėtė Marijampolėje įvykusi paauglės egzekucija. Šis incidentas vėl apnuogino niekaip neišsprendžiamą patyčių problemą ir sukėlė dar daugiau naujų klausimų.

Marijampolės Poezijos parke įvykdytas nusikaltimas grupelės jaunuolių buvo ne tik filmuojamas, bet ir paviešintas. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjęs advokatas Gintaras Černiauskas, taip pat ir atstovaujantis nukentėjusiai mergaitei, tikino, jog atsakomybės greičiausiai neišvengs ir žiaurius trylikametės smūgius provokavę bendrininkai, nors pati smurtautoja dėl jauno amžiaus teisiama būti dar negali.

„Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas atliekamas iš chuliganiškų paskatų, o čia akivaizdu, kad taip ir buvo, bausmė jau yra numatyta iki penkerių metų. Tai, atrodo, nekaltas sudalyvavimas tokiame „šou“ gali baigtis labai liūdnai“, – tvirtino jis.

Advokatas pasakojo, kad nukentėjusi mergaitė nespėja atrašinėti į palaikančias žmonių žinutes – tai, pasak G. Černiausko, bene veiksmingiausias vaistas, kad patirtos moralinės traumos gytų greičiau.

[[ge:lrytas:lrytas:43236002]]

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė savo ruožtu papasakojo, kaip atrodo darbas su nukentėjusios mergaitės šeima ir ką dėl jos gerovės padaryti dar tik reikės. Pasak tarnybos vadovės, kalbant apie paauglių smurtą stipriai reikėtų atsigręžti ir į tėvus.

„Neretai dar ir mūsų apklausomis beveik kas antras, beveik 50 proc. apklaustųjų, vis dar taikytų fizines bausmes, auklėjant savo vaikus“, – statistiką priminė I. Skuodienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43200638]][[ge:lrytas:lrytas:43232550]][[ge:lrytas:lrytas:43250436]]

Pasekmės – ne tik fizinės

Primename, kad neseniai išplitusiame vaizdo įraše buvo galima matyti, kaip ant suoliuko sėdinčiai ir galvą nuleidusiai mergaitei kita paauglė, užlipusi ant suoliuko, kelis kartus trenkia telefonu į galvą. Vėliau telefoną iš jos perima kita mergina, kuri taip pat smogia nukentėjusiajai ir spardo ją. Aplink stovintys jaunuoliai incidentą stebi, girdėti jų juokas, tačiau nė vienas nesikiša ir nesustabdo smurto.

Pasak advokato G. Černiausko, šį įvykį Marijampolės Poezijos parke galima įvardinti kaip egzekuciją. Jis pats ėmėsi atstovauti nukentėjusios mergaitės šeimai.

„To net negalima būtų įvardinti kaip muštynių – tai buvo vienpusiškas mergaitės mušimas kitų paauglių aplinkoje, kurie irgi pakankamai aktyviai įsijungė į šitą konfliktą – filmavo, provokavo, kurstė mušti, atlikti tuos smurtinius veiksmus.

Mano klientės elgesys šiuo atveju buvo visiškai pasyvus – ji sėdėjo ant suoliuko, buvo talžoma kitos mergaitės“, – aiškino teisininkas.

G. Černiauskas mano, kad auka net ir apsiginti negalėjo būtent dėl to, kad visa aplinka į šio nusikaltimo darymą buvo įsitraukusi labai aktyviai.

„Ir kadangi buvo aibė raginimų toliau smurtauti prieš ją, net ir pasipriešinimas iš jos pusės buvo paralyžiuotas. Tai buvo sukrečiantis vaizdas“, – tikino advokatas.

Baisiausia, tęsė jis, kad paaugliai, kurie dalyvavo šioje egzekucijoje, turbūt net ir nesuvokia, kokios pasekmės jų pačių gali laukti – tiek teisinės, tiek psichologinės, tiek etinės.

„Kadangi visuomenė lygiai taip pat buvo sukrėsta to abejingumo ir žiaurumo paauglių, kurie dalyvavo būtent šiame veiksme“, – kalbėjo G. Černiauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:43256059]]

Pasak advokato, kaip ir bet kuriam nukentėjusiam asmeniui, ypač vaikui, tokio smurto gilesnės pasekmės išryškės tik po kurio laiko. Tačiau natūralu, kad mergaitei šiandien nedrąsu išeiti į kiemą, nedrąsu pasirodyti kitiems žmonėms. Anot G. Černiausko, paauglė yra atpažįstama, nes socialiniuose tinkluose egzekucijos vaizdais buvo dalijamasi labai aktyviai.

„Aš jau nekalbu apie fizines pasekmes – ji buvo sužalota, nes aktyvūs smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs. Ir dar kai nesipriešina, tai, ko gero, visi, kurie žiūrėjo tą vaizdo įrašą, puikiai suvokia, kokios galėjo būti pasekmės“, – svarstė jis.

Pasak advokato, reikia tik džiaugtis, kad mergaitei nebuvo išmušta akis ar sulaukta dar baisesnių padarinių.

„Bet kuriuo atveju gydymo procesas trunka, ir jeigu tas gydymo procesas bus ilgesnis nei 10 dienų, asmenims, kurie ten dalyvavo, kurstė smurtaujančią mergaitę toliau tęsti nusikalstamus veiksmus, gali tekti atsakyti ir baudžiamąja tvarka, kadangi kvalifikacija gali būti ne tik viešosios tvarkos pažeidimas, bet ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas atliekamas iš chuliganiškų paskatų, o čia akivaizdu, kad taip ir buvo, bausmė jau yra numatyta iki penkerių metų. Tai, atrodo, nekaltas sudalyvavimas tokiame „šou“ gali baigtis labai liūdnai“, – nurodė G. Černiauskas.

Jo teigimu, smurtaujanti mergaitė yra 13-kos metų, tad pagal galiojančią tvarką jos negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybę turės prisiimti tėvai. Tačiau tie, kurie ragino mušti, filmavo, kaip bendrininkai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn – mat jiems yra daugiau metų.

Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, paauglė traumų įgijo net keliais aspektais – tiek dėl to, kad patyrė didelį fizinį skausmą ir pažeminimą, tiek ir dėl to, kad vaizdo įrašas ir socialiniuose tinkluose, ir televizijoje, ir interneto portaluose sukosi gana plačiai. Tai esą – antrinė traumuojanti patirtis ir pačiai mergaitei, ir jos šeimai.

„Ir jeigu dar kartą ir dar kartą pačiai mergaitei teko tai pamatyti, tai yra stipriai traumuojanti patirtis“, – kartojo I. Skuodienė.

Ji priminė, kad vaiko teisių gynėjai informaciją apie incidentą gavo iš policijos – specialistai iš karto susisiekė su šeima, su mergaite, tą pačią dieną inicijavo pagalbą.

„Šiuo metu jau yra baigtas ir šeimos vertinimo procesas, tai pagalba, kuri yra reikalinga, nukentėjusiai mergaitei yra teikiama.

Dirbama ir su mama, kad padėtų viską pereiti. Turbūt vienų vaistų nėra, kur tu galėtum išgerti ir pamiršti tai, kas įvyko“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Artėjant mokslo metams, pabrėžė ji, Vaiko teisių tarnyba vėl įsitrauks tam, kad ir mokykla pasiruoštų – paruoštų klasę, kitų vaikų tėvus.

Advokatas G. Černiauskas dalijosi, kad labai daug žmonių nukentėjusiai paauglei rašo palaikančias žinutes – ji į jas atsakinėja, jai tai esą labai daug reiškia.

„Ir čia, ko gero, vienas iš veiksmingiausių vaistų – kad aplinka, kurioje ji gyvena, mokosi, būna, kad ji sulauktų iš tos aplinkos palaikymo ir iš tos pačios aplinkos pasmerkimo būtent tiems smurtautojams, kurie taip elgiasi“, – akcentavo jis.

Ką daryti su socialiniais tinklais?

Tiesa, pasak jo, paradoksas tame, kad jeigu ne socialiniai tinklai, galbūt ši istorija būtų likusi paraštėse ir niekas nebūtų rimtai į ją sureagavęs. Be to, pradėti ikiteisminį tyrimą ar iškelti baudžiamąją bylą taip pat būtų galėję būti sudėtinga.

Tačiau iš kitos pusės, tęsė advokatas, socialiniai tinklai jaunimui yra paskata dalintis tokio pobūdžio įrašais, nes taip lyg tampi populiaresnis.

[[ge:lrytas:lrytas:43256058]]

„Ir čia, ko gero, turėtų atkreipti dėmesį ir parlamentarai, ką daryti su tais socialiniais tinklais – mes matome, kad eilės šalių jau svarsto juos uždrausti iki tam tikro amžiaus“, – kalbėjo G. Černiauskas.

Socialdemokratė, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pirmiausia priminė, kad patyčių kontekste Lietuvos statistika tikrai nedžiugina.

„Nuo 2001 metų mes turime 52,3 proc. fizinių patyčių aukų tarp vaikų. (...) Esminis dalykas, ką noriu pabrėžti, kad socialiniai tinklai šiuolaikinėje visuomenėje tampa stiprikliu.

Mes neišsprendėme esminio, pamatinio patyčių problemos klausimo, ir socialiniai tinklai dabar tapo tuo stiprikliu, kuris įgalina būti kietesniu, ir labai aiškiai yra padarytas „Meta“ tyrimas, kuris pabrėžia, kad jeigu tu dedi, kaip muši kitą, kaip tyčiojiesi, algoritmas suka taip, kad daugiau parodytų.

Tai tave kaip vaiką, kuris nesupranta, neturi kritinio mąstymo, motyvuoja, nes tu matai rezultatą“, – kalbėjo Seimo narė.

Dar vienas tyrimas, anot jos, rodo, kad 80 proc. vaikų, kurie vykdo fizines patyčias, lygiai tą patį daro ir socialiniuose tinkluose. Tad kalbame apie tą pačią grupę, tik su papildomu stiprikliu.

Tuo metu I. Skuodienė atsigręžė į tėvus – pasak jos, į vaiko teisių gynėjus besikreipiantys vaikai labai dažnai pirmiausia pasipasakoja apie problemas šeimoje, o tik vėliau mini draugus.

„Neretai dar ir mūsų apklausomis beveik kas antras, beveik 50 proc. apklaustųjų, vis dar taikytų fizines bausmes, auklėjant savo vaikus. (...)

Tarp kitko, viena iš smurto rūšių, kuomet vaikai nukenčia ir gauname pranešimus iš mokyklos – kai tėvai ruošia kartu pamokas ir neatlaiko įtampos. Trinktelėjo, nusuko ausį, ateina vaikas su mėlyna akimi – kas įvyko? Tėtis aiškino matematiką.

Aš lenkiu link to, kad viskas prasideda šeimoje, ir vis norisi kviesti suaugusiuosius ieškoti kitų būdų, auklėjant savo vaikus, mokant ir konfliktų sprendimų, pykčio suvaldymo“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Pasak jos, jeigu šeimoje santykiai trūkinėja, kitose aplinkose tai tik dar labiau išryškėja.

Advokato G. Černiausko teigimu, būna atvejų, kai net ir labai kultūringose šeimose atsiranda tokių vaikų, kurių suvaldyti tiesiog neįmanoma.

„Ir tai lemia, ko gero, ne tik santykis šeimoje, nes dažnai tas vaikas šeimoje būna labai teigiamas ir save pristato iš gerosios pusės, bet aplinka, mokyklos aplinka, galų gale pati visuomenė – užtenka pažiūrėti į Seimą, kokia ten yra tolerancija, pagarba, koks yra priėmimas kitaip mąstančio žmogaus, kiek ten epitetų dalijama vienas kitam (...). Tai, ko gero, mes į save turėtume pasižiūrėti ir sakyti, ar tik vaikai tą daro, ar mes patys nerodome jiems pavyzdžio“, – svarstė teisininkas.

Pasak parlamentarės M. Petrauskaitės, daugelis tėvų net nežino, kad gali prisijungti prie šeimos saugumo programėlės, stebėti, kiek laiko jų atžala praleidžia internete, riboti žiūrimą turinį. Viena iš alternatyvų ir galimybių, anot jos – kad telekomunikacijų bendrovės taikytų tokią praktiką, jog tėvai, pirkdami savo vaikui telefoną, turėtų pažymėti, kad tai yra perkama vaikui, ir gautų visą informaciją, ką daryti, jog galėtum jį patikrinti.

„Kitas dalykas – jeigu mes x laiko tarpą atimame iš vaiko telefoną, tai mes tą x laiko tarpą turime užpildyti turiniu. Nes jeigu mes atimsime ir neužpildysime turiniu, nebus internetinių patyčių, bet bus fizinės patyčios ar kitos galbūt neigiamos pasekmės dėl vienišumo, norėjimo pritapti ir kitų dalykų“, – sakė M. Petrauskaitė.

Politikė taip pat priminė, kad Europos Komisija visas šalis nares yra įpareigojusi iki šių metų pabaigos sukurti sistemą, kuri padėtų sureguliuoti draudimą nepilnamečiams prisijungti prie socialinių tinklų.

„Turime nedaug laiko, bet šį darbą atliksime“, – žadėjo ji.

I. Skuodienė tikino, kad padėti valdyti patyčių problemą gali tiek nuoširdus tėvų laikas su vaikais, tiek ir įtraukios prevencinės programos vaikams, įtraukinat visą bendruomenę. Taip pat verta grįžti prie diskusijos apie telefonų draudimą mokyklose.

[[ge:lrytas:lrytas:43256062]]

Tiesa, ji priminė, kad šiandien vaikai iki 13 metų apskritai neturi teisės naudotis socialiniais tinklais, todėl suaugusieji turi vieni kitiems priminti šias taisykles – mat tokia riba nustatyta ne šiaip sau.

G. Černiauskas taip pat įsitikinęs, kad viskas prasideda nuo švietimo.

„Maksimaliai turėtų įsitraukti įvairių sričių ir profesijų žmonės, kad lankytųsi mokyklose, dalyvautų tam tikrose pamokose, aiškintų, pasakotų, kokia yra daroma žala, kas yra gerai, kas – blogai.

Dažnai matome, kad paaugliai netgi nelabai skiria, kas yra teisinga ir neteisinga“, – aiškino advokatas. Anot jo, didelė dalis vaikų nuolat sėdi namuose, socialiniuose tinkluose, bendrauja tik virtualiai, ir tai yra didžiulė problema.

„Tai aš manau, kad pradedant nuo šeimos, mokyklos ir aplinkos, jie visi turėtų galvoti, kaip tą vaiką užauginti sveiką“, – sakė jis.

Po žiauraus išpuolio prieš paauglę – jos advokato žinia ir raudona lemputė dėl socialinių tinklų: yra vienas paradoksas (2)