ELTA glaustai: karo kirviai valdžios viršūnėse, kova su vaikų nusikalstamumu ir V. Adamkaus kelias

Pirmadienį opozicinės TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl XXI Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros teisėtumo, o į teismą savo ruožtu kreiptis nori ir socialdemokratai, siekdami išaiškinimo dėl 2020–2024 m. Ingridos Šimonytės ministrų kabineto teisėtumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitos institucijos tuo metu ragino stiprinti kovą su nepilnamečių smurtu ir nusikalstamumu, o kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų jo 100-mečio išvakarėse aprašė JAV leidinys „Chicago Sun Times“.

Seimo opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės teisėtumo.

Kreipimesi Seimo nariai prašo įvertinti, ar Seimo nutarimas, kuriuo patvirtinta XXI Vyriausybės programa, neprieštarauja Konstitucijai, nes procedūra buvo pradėta dar iki oficialaus ministrų kabineto sudėties patvirtinimo. Taip pat prašoma ištirti Seimo statuto galimą teisinę spragą, leidusią dokumentus registruoti tokios teisės neturintiems asmenims.

Reaguodama į tai valdančioji Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija inicijavo kreipimąsi į KT dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros. KT norima prašyti ištirti, ar 2020 metų gruodžio viduryje priimtas Seimo nutarimas, kuriuo pritarta centro dešinės ministrų kabineto programai, pagal jo priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai. Pastarieji taip pat surinko reikiamą parašų kiekį. Kreipimuisi į KT reikalingi 29 Seimo narių parašai.

Pastaruoju metu pasikartojant smurto atvejams tarp nepilnamečių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažįsta, jog yra institucinių spragų užkardant tokius incidentus. Pasak jos, turi būti sukurtas aiškus ir vaikams suprantamas veiksmų planas, kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos. Ministrė pabrėžė, kad ant vienlapio išdėstyta informacija turėtų būti išplatinta kiekviename mokyklos kabinete.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė sakė, jog valstybė vis dar skiria per mažai dėmesio prevencijai – trūksta efektyvių prevencinių priemonių paaugliams, vaikams, kurie pasižymi smurtiniu, netinkamu elgesiu. Kaip pabrėžė ji, netinkamas vaiko elgesys, smurtas – ne vien švietimo sistemos ir teisėsaugos klausimas, bet pirmiausia – šeimos, bendruomenės ir visos aplinkos. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila teigė, kad nepilnamečių nusikalstamumo situacija Lietuvoje išlieka stabili, reikšmingesnių pokyčių pastaraisiais metais nematyti.

Jo teigimu, 2024–2025 metais nepilnamečių nusikalstamumas šiek tiek didėjo, tačiau lyginant 2025 m. pirmąjį pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu 2026 m. – fiksuojamas apie 10 proc. mažėjimas. Vertinant bendrai, nepilnamečiai įtariamieji visame nusikalstamume sudaro apie 4 procentus.

M. Draudvila minėjo, kad dažniausiai įtariamaisiais dėl nusikalstamų veikų tampa vaikinai – jie sudaro apie 91 proc. visų nepilnamečių įtariamųjų, o merginos – apie 9 proc. Dauguma nusikalstančių nepilnamečių vis dar mokosi bendrojo ugdymo įstaigose.

Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė naują Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma nuo spalio 1 dienos atidaryti Lietuvos ambasadą Brazilijoje. Anksčiau siūlyta diplomatinę atstovybę atidaryti nuo liepos.

Ambasadą siūloma steigti Brazilijos sostinėje – Brazilijos mieste. Šiuo metu San Paule veikia Lietuvos generalinis konsulatas. Aiškinama, kad atnaujintas nutarimo projektas parengtas įgyvendinant naujosios Vyriausybės programos punktą, numatantį plėsti diplomatinių atstovybių tinklą Lietuvai strategiškai svarbiose valstybėse ar regionuose. Kaip nurodoma URM rašte Finansų ministerijai, diplomatinės atstovybės įsteigimui ir veiklai 2027 metais reikėtų 2 mln. eurų, 2028 metais – 1,78 mln. eurų, o 2029-aisiais – 1,36 mln. eurų.

JAV dienraštis „Chicago Sun Times“ paskelbė straipsnį apie kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Publikacijoje, pavadintoje „Iš Čikagos kilo ne tik Obama, bet ir dar vienas prezidentas, kuris netrukus švęs 100 metų jubiliejų“, pabrėžiama, kad V. Adamkus yra vienas mylimiausių šalies politikų. Lietuvos prezidentu jis buvo dvi penkerių metų kadencijas, kai šalyje buvo permainų laikotarpis – prieš pat įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO bei po to.

Paklaustas, kaip vertina savo nuveiktus darbus, V. Adamkus susimąstė ir sakė, kad tai sudėtingas klausimas. „Manau, kad nereikia trokšti būti kažkaip prisimenamam. Reikia pajausti, ar tikrai savo gyvenimu prisidėjai prie ko nors.

Aš asmeniškai tikiu tuo, kai savęs klausiu: ar padariau tai, ko norėjau? Ar padariau tai tinkamai? Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad džiaugiuosi turėjęs galimybę prisidėti ir atidaviau viską, ką galėjau“, – savo nueitą kelią interviu „Chicago Sun Times“ apibendrino jis.

Paulius Petrauskas sako, kad, esant poreikiui, „Mere“ parduotuvių darbuotojams bus suteikta pagalba ieškant naujo darbo. Jis pažymėjo, kad šiuo metu kitos parduotuvės ieško 2,4 tūkst. darbuotojų, todėl jis teigė nemanantis, kad būtų didelė problema darbuotojams pereiti į lietuviško arba, pavyzdžiui, vokiško tinklo parduotuves.

Pasak P. Petrausko, daugiausia prekybos tinklo „Mere“ parduotuvių yra Vilniuje ir Kaune. Jis tikino, kad Užimtumo tarnybos padaliniai yra informuoti apie susidariusią situaciją ir darbuotojams suteiks pagalbą. Ekonomikos ir inovacijų viceministro teigimu, į 21-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai įtrauktame parduotuvių tinkle iki šiol dirbo kiek daugiau kaip 250 darbuotojų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dėl „Mere“ parduotuvių. Ministerija prašo įvertinti, ar naujausiu ES sankcijų paketu suvaržyti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar jiems neturėtų būti taikomi ribojimai.

Kaip skelbta, ES į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir Lietuvoje veikiančios „Mere“ parduotuvės. Nuo ketvirtadienio visi šių asmenų pinigai ir turtas ES įšaldyti, jiems draudžiama suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.

Įmonė „Energesman“ tvirtina, kad jos akcininkui buvo perduotas konkuruojančios bendrovės „Ecoservice“ vieno iš vadovų pasiūlymas parduoti akcijas. „Energesman“ teigimu, jai atmetus pasiūlymą, po poros dienų Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) priėmė sprendimą su ja nutraukti sutartis.

Skelbiama, kad pasiūlymas įsigyti akcijas gautas liepos 8 dieną, jis buvo perduotas per trečiąjį asmenį susirašinėjimo programėlėje. „Energesman“ teigimu, apie sutarčių nutraukimą paskelbta liepos 10 d. prieš pat darbo dienos pabaigą.

Krizė dėl atliekų tvarkymo Vilniaus regione išryškėjo po to, kai dėl „Energesman“ sunkumų vykdant įsipareigojimus VAATC prieš porą savaičių su bendrove nutraukė MBA įrenginių eksploatavimo sutartį.

Tarptautinė logistikos bendrovė DHL įsigyja „Venipak“ grupę.

Šiuo sandoriu, kuriuo įsigyjamos „Venipak“ bendrovės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, DHL įtvirtins nuosavą vietinį logistikos tinklą Baltijos šalyse. Teigiama, jog gavus reguliuojančių institucijų patvirtinimus, „Venipak“ taps DHL grupės padalinio „DHL eCommerce“ dalimi, o vietinė bendrovės infrastruktūra bus integruota į pasaulinį logistikos tinklą.

Pasak DHL, bendrovė įsigyja 100 proc. „Venipak“ grupės akcijų, kurias iki šiol valdė Nerijus Raudonis, o šis bendrovėje dabar koncentruosis į investicijų platformos „Stokex“ plėtrą bei globalų turto valdymą. Tiesa, planuojama, kad „Venipak“ ir toliau veiks išlaikydama savo prekės ženklą, o darbą bendrovėje tęs dabartinė vadovų komanda ir darbuotojai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas „Foxpay“ byloje nusprendė pratęsti su Vilhelmu Germanu siejamos įmonės „Exawatt“ turtui taikomą nuosavybės teisės apribojimą. Anot teismo atstovo Giedriaus Janonio laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtos įmonės turtui pratęstas šešiems mėnesiams.

Teismas konstatavo, kad nėra išnykę procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, tai yra – galimas turto konfiskavimas ir galimas žalos atlyginimas dėl pareikšto civilinio ieškinio. Teismas „Foxpay“ baudžiamąją bylą dėl beveik 24 mln. eurų vertės kriptoturto kasimo įrangos pasisavinimo ketina pradėti nagrinėti rugsėjo mėnesį.

Kauno apygardos teismas nusprendė atmesti parlamentaro, buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio advokato skundą dėl politikui skirtos kardomosios priemonės. Atmetus minėtą skundą, kyšininkavimu įtariamas Seimo narys turės ir toliau dėvėti apykoję.

Teismas nusprendė, kad minėtas S. Skverneliui skirtas apribojimas yra teisėtas ir pagrįstas, apykojė, teismo vertinimui, neriboja politiko tiek darbinės, tiek ir asmeninės veiklos. Apykojės nešiojimas S. Skverneliui skirtas, konstatavus, kad jis nesilaikė kito apribojimo, tai yra bendravo su kitą įtariamąją byloje, nors tokie veiksmai buvo uždrausti. Anksčiau skundą pateikęs S. Skvernelis sakė, kad apykojė jam trukdo atlikti Seimo nario pareigas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Ispanijoje ir Prancūzijoje toliau siaučia miškų gaisrai. Daugiau nei 325 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, pietvakarių Prancūziją ir centrinę Ispaniją netoli Madrido niokojant vieniems didžiausių miškų gaisrų abiejų šalių istorijose. Ispanijos meteorologijos tarnyba paskelbė apie antradienį prasidėsiančią naują karščio bangą, kuri tęsis iki savaitės pabaigos. Reaguodamas į prognozę, Ispanijos ministras pirmininkas kreipėsi į šalies gyventojus, prašydamas elgtis itin atsargiai ir perspėdamas apie laukiančias „sunkias valandas“. Prognozuojama, kad temperatūra vėl pakils ir Prancūzijoje, kovojančioje su dviem dideliais gaisrais Atlanto vandenyno pakrantėje. Nuo metų pradžios Prancūzijoje miškų gaisrai išdegino apie 115 tūkst. hektarų miškų, teigė šalies vidaus reikalų ministras. Europos Sąjunga (ES) pranešė Ispanijoje dislokuosianti papildomus orlaivius gaisrams gesinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po Valstybės Dūmos rinkimų Kremlius ketina vykdyti mobilizaciją ir planuoja pašaukti nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. rusų. V. Zelenskis tikino turintis tai patvirtinančius žvalgybos duomenis. Jo teigimu, spalį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradės mobilizaciją, jei jam nebus sukeltos problemos su logistika, naftos produktais, dyzelinu ir nebus įvestos visapusiškos sankcijos prieš Rusiją. Ukrainos lyderis pabrėžė, kad didelė dalis Rusijos gyventojų prieštarauja tiek karui, tiek mobilizacijai, tačiau vis tiek palaiko V. Putiną.

Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas rugpjūtį rengiamame referendume dėl galimo stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų atnaujinimo. Šios derybos buvo oficialiai sustabdytos daugiau nei dešimtmetį. Nuomonės šiuo klausimu 400 tūkst. gyventojų turinčioje saloje skiriasi. Birželio 29 d. paskelbta „Gallup“ apklausa parodė, kad 52 proc. iš 1993 apklaustųjų tam pritaria, 48 proc. – nepritaria. Paraišką dėl narystės ES Islandija pateikė po finansų krizės 2009 m., tačiau 2015 m. derybos buvo oficialiai sustabdytos. Jei jos bus atnaujintos, pagrindiniai derybų klausimai bus žuvininkystė ir žemės ūkis. Islandija jau turi prieigą prie Europos bendrosios rinkos per narystę Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Ji taip pat yra Šengeno laisvosios kelionių zonos narė, tačiau nepriklauso ES muitų sąjungai. Jei referendumo rezultatas bus palankus derybų atnaujinimui, vėliau dėl narystės reikės antro balsavimo.