M. Draudvila: nepilnamečių konflikte Marijampolėje dalyvavę asmenys yra žinomi, jie apklausiami

„Asmenys, kurie yra dalyvavę tame įvykyje, kur veiksmai buvo atlikti, kur filmavo, yra žinomi, procesas atliekamas ir asmenys yra apklausiami“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Draudvila.

Jo teigimu, kadangi, pirminiais duomenimis, galimai prieš nepilnametę smurtavo kita nepilnametė, šiuo atveju apie asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra kalbama. Pasak M. Draudvilos, šioje istorijoje greičiausiai galėtų būti svarstoma apie galimai smurtavusio vaiko tėvų atsakomybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė savo ruožtu teigė mananti, kad tokiais atvejais, kaip galimo smurto prieš vaiką Marijampolėje istorija, atsakyti turėtų ne tik smurtautojai, bet ir tie, kurie stebi smurtinius veiksmus, juos filmuoja.

„Ta atsakomybė turėtų būti tolygi kaip ir smurtautojo, nes tas, kas stebi, kas filmuoja, kas įdeda video, lygiai taip pat irgi turėtų griežtą atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju aš džiaugiuosi, kad visi vaikai buvo identifikuoti ir jie pateko į mūsų pagalbos sistemos akiratį. Taip ir turėtų būti ateityje“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTĮT) direktorė Ilma Skuodienė informavo, kad po smurto prieš nepilnametę Marijampolėje vaiko teisių apsaugos specialistai teikė pagalbą tiek galimai smurtavusio vaiko šeimai, tiek ir galimai nukentėjusio vaiko šeimai.

„Gavome informaciją iš policijos. Tą pačią dieną reagavome, tą pačią dieną susitikome su šeimomis, tą pačią dieną inicijavome visą reikalingą pagalbą, ypatingai dėmesį skiriant psichologinei pagalbai – tiek vaikams ypatingas dėmesys, tiek kalbėjome ir su tėvais. Įvertinę vaikų situaciją, vienai iš šeimų inicijavome pagalbą. Bus atvejo vadybos procesas ir tikslas yra sudėlioti kompleksiškai pagalbą šeimai, kad tam tikri iššūkiai, kurie yra, turbūt, paauglystės laikotarpyje, būtų su pagalba įveikiami“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Anot jos, ir galimos smurtautojos, ir galimai nukentėjusiojo vaiko šeimos su specialistais noriai bendradarbarbiauja.

Kaip teigė I. Skuodienė, VVTĮT duomenimis, iš viso konflikte dalyvavo 8 vaikai.

Ji pažymėjo, kad Marijampolės istorijos atveju situacija yra vertinama, dėmesys yra skiriamas ir tiems vaikams, kurie stebėjo galima smurto atvejį.

„Galbūt, įvertinę situaciją, kitiems vaikams inicijuosime ir kompleksinę pagalbą, kurios gali prireikti šeimai ir vaikui“, – kalbėjo VVTĮT vadovė.

I. Skuodienė kartu pažymėjo, kad smurto prieš vaiką Marijampolėje atvejis tapo rezonansiniu, jis tapo labai viešu. Dėl to, pasak VVTĮT direktorės, būtina siekti, kad galimai nukentėjusi nepilnametė sklandžiai gebėtų sugrįžti į mokymosi procesą, išvengiant dar daugiau viešumo.

„Atvejis buvo labai, labai viešas. Tikrai tai paveikė visus artimuosius. Žiūrėsime, kokios dar gali prireikti pagalbos, artėjant rugsėjo mėnesiui. Atvejis tikrai buvo plačiai eskaluotas. Tai tikslas yra ir apsaugoti nukentėjusį vaiką nuo tokios pačios eskalacijos, padėti grįžti į mokymosi procesą, pas draugus, į būrelius, į visą popamokinę veiklą“, – aiškino I. Skuodienė.

VVTĮT direktorė teigė negalinti atsakyti, ar dėl smurto atvejo turėtų ir atsakyti tie nepilnamečiai, kurie stebėjo smurtinius veiksmus ar juos filmavo.

„Negalėčiau jums atsakyti taip greitai. Policija aiškinasi, jie turi visas aplinkybes. Mūsų, vaiko teisių gynėjų, dėmesys yra skirtas vaikui, pagalbą vaikui ir šeimai“, – dėstė I. Skuodienė.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo po Marijampolės Poezijos parke įvykusio nepilnamečių konflikto. Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusiai merginai buvo suduota keliolika smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Tuo metu šalia buvę asmenys įvykį stebėjo bei filmavo, o vaizdo įrašas su smurtiniais vaizdais tą patį vakarą išplito socialiniuose tinkluose.

Po įvykio nukentėjusiajai pasijutus blogai ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Dėl įvykio į teisėsaugą kreipėsi jos artimieji.

Anot Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vilmos Sakalauskienės, konfliktas kilo dėl komentarų socialiniame tinkle.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila teigia, kad nepilnamečių nusikalstamumo situacija Lietuvoje išlieka stabili, reikšmingesnių pokyčių pastaraisiais metais nematyti.

Taip M. Draudvila kalbėjo po pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusio tarpžinybinio pasitarimo dėl nepilnamečių smurto ir nusikalstamumo prevencijos.

„Bendrai situacija kalbant apie nepilnamečių nusikalstamumą nėra ypatingai blogėjanti ar gerėjanti. Sakyčiau, kad ji yra daugiau mažiau stabili“, – žurnalistams sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pasak jo, 2024–2025 metais nepilnamečių nusikalstamumas šiek tiek didėjo, tačiau lyginant 2025 metų pirmąjį pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu 2026 metais – fiksuojamas apie 10 proc. mažėjimas.

„Bendrai vertinant nepilnamečiai įtariamieji visame nusikalstamume sudaro tik apie 4 procentus“, – teigė pareigūnas.

Anot M. Draudvilos, dažniausiai įtariamaisiais dėl nusikalstamų veikų tampa vaikinai – jie sudaro apie 91 proc. visų nepilnamečių įtariamųjų, o merginos – apie 9 proc. Dauguma nusikalstančių nepilnamečių vis dar mokosi bendrojo ugdymo įstaigose.

Kalbėdamas apie nepilnamečių nusikalstamumo priežastis, policijos generalinio komisaro pavaduotojas akcentavo, kad jos gali būti įvairios – nuo ilgalaikių patyčių iki kitų socialinių problemų.

„Pradžia nusikalstamiems veiksmams gali būti ir ilgalaikės patyčios, kurios vėliau iššaukia tam tikras pasekmes“, – sakė jis.

M. Draudvila pažymėjo, kad dažnai nusikalsti linkę nepilnamečiai dar nėra sulaukę amžiaus, nuo kurio jiems gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

„Dažnu atveju nepilnamečiai nusikalsta tuo amžiaus tarpsniu, kai jie dar nėra nusikalstamos veiklos subjektai – tai yra iki 16 metų. Išimtiniais atvejais nepilnamečiai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn nuo 14 metų, bet bendra taisyklė yra 16 metų“, – aiškino jis.

Pasak pareigūno, dažniausiai rizikingas elgesys prasideda dar ankstesniame amžiuje – vidutiniškai apie 13,5 metų.

„Čia jau reikėtų kalbėti apie darbą su nepilnamečiais tiek iš tėvų pusės, tiek mokyklose. Kai policija reaguoja į įvykį, mes jau kalbame apie pasekmes, kurios kilo. Veiksmai ir darbas su nepilnamečiais turėtų būti atliekami iki to“, – teigė M. Draudvila.

Jis pabrėžė, kad policija prie prevencijos prisideda vykdydama veiklas bendruomenėse – pareigūnai su vaikais dirba nuo darželių ir mokyklų, organizuoja paskaitas apie saugų elgesį aplinkoje bei elektroninėje erdvėje.

„Kalbame, į ką atkreipti dėmesį, apie ką vaikai turi pranešti tėvams“, – sakė policijos atstovas.

M. Draudvila taip pat nurodė, kad tėvams yra parengtas klausimynas, padedantis įvertinti, ar jų vaikų elgesys gali kelti nerimą.

„Reikia, kad tėvai gebėtų įvertinti savo vaikų elgesį, kuris gali kelti tam tikrų įtarimų“, – sakė jis.