Reaguodamas į Gitano Nausėdos matymą, kad vertėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo po 2030 metų, premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentuoja, jog Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą.
Rudenį Prezidentūra ketina grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų reguliavimo ugdymo įstaigose. M. Sinkevičius sakė, kad šiuo metu yra tiriamos užsienio praktikos dėl socialinių tinklų ribojimų nepilnamečiams, kurie galėtų būti svarstomi ateityje.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, vertėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo po 2030 metų. Tokią šalies vadovo poziciją išdėstė jo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Jis pažymėjo, kad geopolitinė situacija artimiausiais metais išliks įtempta, todėl Lietuva privalės nuosekliai stiprinti savo gynybos pajėgumus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad planuojant gynybos finansavimą po 2030 metų Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda M. Sinkevičius teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi siekti būti ne tik gynybos priemonių pirkėja, bet ir gamintoja. Kartu Vyriausybės vadovas kalbėjo, kad nori žinoti artimiausius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigijimų planus, taip pat – kaip panaudojamos gynybai skirtos lėšos. Pasak premjero, ši informacija turi būti aiškiai suprantama ir visuomenei.
Po nepilnamečių smurto protrūkio Marijampolėje, kuris kilo, įtariama, dėl komentarų socialiniame tinkle, prezidentas Gitanas Nausėdas mano, kad būtina grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų reguliavimo ugdymo įstaigose. Pasak šalies vadovo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, to bus imtasi rudenį. Premjeras Mindaugas Sinkevičius neatsako, ar pritartų mobiliųjų telefonų uždraudimui mokyklose. Visgi, jo teigimu, šiuo metu yra tiriamos užsienio praktikos dėl socialinių tinklų ribojimų, kurie galėtų būti svarstomi ateityje.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šiuo metu rimtai svarstoma galimybė nepriimti į Lietuvą migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir susimokėti finansinį solidarumą įnašą. Anot jo, kol kas Vyriausybė neišsakė aiškios pozicijos, dėl to dar bus tariamasi. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva vietoje prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš kitų ES valstybių turėtų sumokėti visą finansinį solidarumo įnašą. Dabar Lietuva yra pasirinkusi mišrią solidarumo įnašo formą – pusę įsipareigojimų vykdys perkeldama prieglobsčio prašytojus, o likusią dalį – sumokėdama finansinį įnašą. Šiemet Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą ketina priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų finansinį įnašą.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) antradienį pristatė ilgalaikę iniciatyvą „Ką man davė sportas?“, kuria siekiama skatinti gyventojų fizinį aktyvumą. Organizatorių teigimu, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sportuoja nepakankamai, o fizinio aktyvumo stoka prisideda prie vienų prasčiausių širdies ir kraujagyslių ligų rodiklių Europos Sąjungoje. LTOK duomenimis, 74 proc. šalies gyventojų nesportuoja pakankamai – bent tris kartus per savaitę. Tuo metu maždaug pusė Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o vienas svarbiausių būdų šiuos rodiklius mažinti yra reguliarus fizinis aktyvumas. Prie akcijos prisijungęs gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis pabrėžė, kad reguliarus sportas padeda ne tik stiprinti širdį ir kraujagysles, bet ir mažinti stresą, kuris taip pat turi didelę įtaką žmogaus sveikatai.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad Vyriausybės ir šalies vadovo Gitano Nausėdos lūkestis dėl spartesnio pensijų indeksavimo sutampa. Tiesa, prezidentui siūlant, kad papildomos lėšos pensijoms indeksuoti konkrečiais metais sudarytų ne mažiau negu 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio, ministras pirmininkas sako, kad Vyriausybė linktų prie 15 proc. ribos. M. Sinkevičius neatmeta, kad ieškos būdų, kaip atliepti prezidento lūkesčius ir spartinti pensijų indeksavimą taip, kad šis atitiktų dabartinę ekonominę situaciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tuo metu tikino, kad panaudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio būtų galima padidinti pensijas 2–4 proc., o nuo to neturėtų nukentėtų nei „Sodros“ rezervas, nei pensijų sistema. Prezidentūra anksčiau kritikavo, kad Vyriausybė delsia pateikti išvadą šalies vadovo siūlymui pensijoms didinti skirti ne mažiau nei 20 proc., bet ne daugiau nei 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio. Šis įstatymo projektas Seime pateikimo stadiją įveikė pernai rudenį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigas eiti pradėjęs Martynas Endrijaitis teigė, kad viena iš svarbiausių mokesčių administratoriaus strategijos krypčių bus siekis mažinti šešėlinę ekonomiką. Pasak jo, šiam tikslui išskirtas pirmasis prioritetas yra tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose. M. Endrijaičio teigimu, nors išskiriama, kad, pavyzdžiui, prekybos, statybų, turizmo, apdirbamosios pramonės, gamybos sektoriuose yra didesnis „šešėlis“, situacija keičiasi, todėl būtų siekiama kasmet peržiūrėti ir atnaujinti šiuos rizikos sektorius. Naujojo VMI vadovo teigimu, siekiama apie 20 proc. didinti tikslinių patikrinimų efektyvumą, aktyviau bendradarbiauti su verslo asociacijomis, tartis su verslu ir gauti iš jų patarimus. Kartu, anot jo, ketinama naudoti dirbtinį intelektą (DI), kuris padėtų atrinkti, pavyzdžiui, mažą pridėtinę vertę kuriančias įmones. Pasak naujo VMI vadovo, iki 2030 m. Lietuva turėtų pereiti prie B2B (angl. business to business) sektoriuje naudojamų e. sąskaitų faktūrų, kai duomenys apie įvykusias transakcijas VMI būtų perduodamos realiu laiku. Anot jo, tokia sistema ateityje galėtų sudaryti sąlygas iš dalies atsisakyti PVM deklaracijų. M. Endrijaitis taip pat ketina siekti daugiau švietimo ir konsultavimo gyventojams bei verslui, teikti teisės aktus, kurie supaprastintų nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčių (GPM) bei turto deklaravimą.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pirmadienį po savaitės pertraukos Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžė 20 neteisėtų migrantų. Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 977. Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.
Prokuratūra nurodo iki šiol tebeatliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai Lietuvoje veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Anot prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, tyrimo metu prokurorai su teisinės pagalbos prašymais kreipėsi į JAV, Lenkiją, Rumuniją, kitas šalis, tačiau reikšmingų duomenų negauta. Įtarimai tyrime niekam nepareikšti. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje buvo pradėtas 2010 m., vėliau nutrauktas, 2015 m. tyrimas atnaujintas, o 2018 m. perkvalifikuotas į tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu vėl pradėta kalbėti apie galimai šalyje veikusį slaptą įkalinimo įstaigą po to, kai liepą Europos Žmogaus Teisų Teismas konstatavo kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 m. buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Pietvakarių Japonijai smogė galingas 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas. Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi antradienį pranešė apie kelis sužeistuosius, sugriuvusius pastatus, gaisrus, sutrikusį elektros tiekimą. Vėliau antradienį televizijos kanalas NHK skelbė, kad po žemės drebėjimo mažiausiai 50 žmonių gydomi ligoninėse. Taip pat pranešta, kad sugriuvo 12 namų: keturiais atvejais žmonės buvo prispausti griuvėsių, tačiau juos pavyko išgelbėti. Po to pasirodė pranešimai apie sugriuvusį prekybos centrą, kur po griuvėsiais gali būti įstrigę dešimtys žmonių. Pasak televizijos kanalo TBS, baiminamasi, kad daugybė jų yra žuvę. Naujienų portalas „Kyodo News“ taip pat pranešė, kad per žemės drebėjimą sugriuvus namui žuvo vienas žmogus. Japonijos meteorologijos tarnyba iškart po žemės drebėjimo buvo išplatinusi įspėjimą apie galimą cunamį, tačiau vėliau jį atšaukė.
JAV pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, pranešė prezidento administracijos atstovai. Apie Vašingtono planus atlikti tokią analizę savo kolegoms NATO praėjusį mėnesį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. JAV gynybos viceministras Elbridge'as Colby tikino, kad šios peržiūros rezultatas bus „spartesnis NATO virtimas stipresniu, teisingesniu ir tvaresniu Aljansu“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą griežtai kritikavo sąjungininkes Europoje dėl jų reakcijos į jo karą Irane, įskaitant atsisakymą leisti JAV pajėgoms naudotis jų bazėmis karo pradžioje. Vašingtonas aiškiai leido suprasti Europai, kad nori, jog NATO šalys žemyne prisiimtų pagrindinę atsakomybę už savo pačių konvencinę gynybą, nes JAV dėmesys vis labiau krypsta į Kiniją.
Vašingtone lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Antradienį vakare jis Baltuosiuose rūmuose susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. V. Zelenskio teigimu, vienos pagrindinių į susitikimo darbotvarkę įtrauktų temų – Ukrainos apsaugos nuo balistinių raketų stiprinimas ir strateginio bendradarbiavimo su JAV plėtra. Susitikimas vyksta už uždarų durų. Po susitikimo su D. Trumpu Ukrainos prezidentas planuoja pokalbį su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Vėliau antradienį V. Zelenskis Kapitolijuje susitiks su JAV senatoriais. Į Vašingtoną Ukrainos prezidentas atvyko tam, kad sudalyvautų velionio senatoriaus Lindsey Grahamo, sankcijų įstatymo projekto autoriaus ir pagrindinio Ukrainos rėmėjo Kongrese, atminimo pamaldose.