Iš prokuratūros – žinia dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje (2)

Kaip Eltai nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, šiuo metu dėl galimai Lietuvoje buvusio CŽV kalėjimo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.

„Tyrimo metu buvo išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas valstybes, tačiau jokių reikšmingų tyrimui duomenų negauta“, – teigė E. Martinonienė.

Anot prokuratūros atstovės, įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti.

Kaip teigė E. Martinonienė, tiriant galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje aplinkybes, buvo kreiptasi ir į JAV Teisingumo departamentą.

„Lietuvos prokuratūra kelis kartus kreipėsi į JAV prašydama pateikti papildomos informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet iš JAV Teisingumo departamento buvo gauti atsakymai, kad JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“, – tvirtino Generalinės prokuratūros atstovė.

Ji nurodė, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios informacijos yra pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tad detalesnė informacija apie šio tyrimo eigą, išsiųstus teisinės pagalbos prašymus, jų kiekį, gautus atsakymus, kitą gautą informaciją, atliekamus procesinius veiksmus ar šio tyrimo rezultatus neteiktina ir neskelbtina.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje buvo pradėtas 2010 m., tačiau vėliau nutrauktas.

2015 m. pradžioje ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir buvo atliekamas dėl piktnaudžiavimo. Šis tyrimas tuomet buvo sujungtas su 2014 m. vasarį pradėtu kitu ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.

2018 m. ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas ir, kaip jau minėta, dabar yra atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis.

Teisėsaugai aiškinantis galimo CŽV kalėjimo šalyje klausimą, anksčiau savo tyrimą buvo atlikęs ir Seimas.

2009 m. parlamentinį tyrimą vykdė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.

Liepos pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) konstatavus, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 m. buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje, šalyje vėl atsinaujino diskusijos apie poreikį aktyviau tirti aplinkybes dėl galimo CŽV kalėjimo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus.

„Aš manau, kad tai yra Lietuvos garbės reikalas atsakyti į šitą klausimą. Mes neturime teisės jo palikti uždengto, nes tas užtušavimas meta dėmę ant visų, kurie yra bet kokioje pozicijoje valstybėje – ar tai jie buvo praeityje, ar jie yra dabar“, – interviu „Redakcijai“ kalbėjo K. Budrys.

Tuo metu Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius taip pat mano, kad dėl galimo CŽV kalėjimo reikėtų imtis naujo tyrimo. Anot europarlamentaro, dėl jo apimties tiek opozicija, tiek valdantieji turėtų sutarti bendrai.

„Aš manau, kad tyrimo reikėtų. Klausimas – ar parlamentinio, nes labai dažnai parlamentinis tyrimas yra politinis įrankis suvesti sąskaitas. Šiuo atveju manau, kad reikėtų diskusijos tarp visų parlamentinių partijų – valdančiųjų ir opozicijos – dėl apimties to tyrimo, kokie būtų konkrečiai klausimai. Nes dabar, kai informacijos yra tik fragmentai, pagrindiniai klausimai yra neatsakyti, tai nėra gerai. Tai meta šešėlį apskritai valstybei, procesams, vykstantiems valstybėje. Tai suteikia pagrindo įvairiems sąmokslo teoretikams, užsienio propagandai išvesti įvairias išvadas, kurios galbūt net neturi nieko bendro su realybe, bet tvirtai pasakyti niekas negali, nes būtent tas informacijos fragmentiškumas suteikia tam pagrindo“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Sinkevičius.

Kaip jau minėta, EŽTT liepą konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.

Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo.

2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.

EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą Lietuvoje, prie Vilniaus esančiuose Antaviliuose, JAV žiniasklaidoje pasirodė dar 2009 m. Dar daugiau diskusijų apie tai kilo po 2014 metais paskelbtos JAV Senato ataskaitos. Joje konkretūs įkalinimo centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Lietuvos pareigūnai neigia, kad Antaviliuose veikė CŽV kalėjimas. Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme anksčiau yra teigę, jog patalpose Antaviliuose turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.