Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda M. Sinkevičius teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi siekti būti ne tik gynybos priemonių pirkėja, bet ir gamintoja.
„Galvodami apie 2030 ir vėlesnius metus, mes turime galvoti, kaip savo biudžeto lėšomis tai darysime. Turime galvoti, kaip užkursime gynybos pramonę, nes yra labai svarbus elementas, kuris svarbus ir man asmeniškai, ir krašto apsaugos ministrui, ir ponui prezidentui“, – antradienį Prezidentūroje sakė premjeras.
Anot jo, Lietuva turi siekti neapsiriboti vien gynybos priemonių įsigijimu, bet ir kurti gamybos pajėgumus.
Susiję straipsniai
„Kad mes būtume ne tik vien perkantys, bet ir gaminantys, ir gamindami naudotume ne tik sau, bet ir sugebėtume eksportuoti, NATO šalims parduoti. Tai tas gynybos pramonės, sakykime, užkūrimas yra labai svarbus ir prezidentui, ir man asmeniškai“, – teigė M. Sinkevičius.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad, G. Nausėdos nuomone, Lietuvai būtina nuosekliai stiprinti gynybos pajėgumus, nes geopolitinė įtampa artimiausiais metais neišnyks. Anot jo, po 2030 metų reikėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo.
V. Augustinavičius pažymėjo, kad nors NATO kontekste svarbus rodiklis yra gynybos išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), praktiškai svarbiausia yra reali lėšų suma, reikalinga suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti.
Ministras pirmininkas: norėsiu aiškiai suprasti ir žinoti 2027 metų KAM įsigijimo planus
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia norįs žinoti artimiausius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigijimų planus, taip pat – kaip panaudojamos gynybai skirtos lėšos. Pasak premjero, ši informacija turi būti aiškiai suprantama ir visuomenei.
„Aš norėsiu aiškiai suprasti ir žinoti 2027 metų įsigijimo planus, ką mes planuojame daryti. Čia susiję su pagrindiniais, fundamentaliais mūsų siekiais užtikrinti tinkamą brigados priėmimą, užtikrinti oro gynybą ir divizijos pilną operacinį pajėgumą. Natūralu, mano klausimas — milžiniški pinigai, 5 milijardai: kam, kur, kiek išleidžiame, kad ir visuomenė žinotų, kad ir man būtų aišku, ir būtume geresnėje žinioje ir jaustumėmės saugesni“, – žurnalistams Prezidentūroje antradienį teigė premjeras.
KAM asignavimams šių metų biudžeto projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Be to, pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, jog Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtraukta kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Taip pat siekdama iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, Lietuva nuosekliai stiprina ne tik kovinius pajėgumus, bet ir jų pagrindą sudarančią logistikos, transporto ir aprūpinimo sistemą.