„Kas tą tyrimą darytų? Turbūt ne politikai. Teisėsauga ar dar kas turėtų tokius įgaliojimus atlikti, ar net duomenis tokius gauti. Kas būtų, jei paaiškėtų, kad dalis tos informacijos yra slapta, negalima atskleisti? Man labiau panašu į procesą dėl proceso. (...) Pritrūksta fantazijos, ką reikia veikti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
„Jeigu visuomenės gatvėje paklausite, ar reikia visuomenei, kad kas nors dar kartą ištirtų buvo ar nebuvo tas kalėjimas Lietuvoje, būtų įdomu išgirsti visuomenės nuomonę. Aš duodu galvą nukirsti, kad 98 proc. sakytų „neužsiminėkite niekais ir eikite dirbti darbo realaus“. (...) Mano manymu, (tyrimas – ELTA) geriausiu atveju leistų įgelti kokiam nors buvusiam politikui, kuris sakė, kad to kalėjimo nėra“, – akcentavo jis.
Politiko teigimu, dėl galimo informacijos slaptumo tokiu tyrimu nepavyktų rasti atsakymų į keliamus klausimus.
L. Kasčiūnas pritaria tyrimui dėl galimo CŽV kalėjimo: pirmiausia kyla vienas esminis klausimas
„Pažiūrėkime, ką tas tyrimas duotų ar neduotų, ką tokiu tyrimu mes išsiaiškintume ir ką sužinotume. (...) Jeigu yra kokios nors informacijos, kuri yra, sakykime, mums neprieinama, o iš įvairių pasisakymų, komentarų aš suprantu, kad dalies informacijos neįmanoma gauti iš kažkur, Lietuva galėjo tam tikrų dalykų ir nežinoti, kas ten teoriškai galėjo ar negalėjo vykti – ką mes tuo tyrimu pabandytume padaryti?“ – dėstė A. Veryga.
„Nėra čia kaip ginčytis su tuo (Europos Žmogaus Teisių – ELTA) Teismu. Ką mes tuo tyrimu pasiektumėme? Čia yra koks nors noras įgelti buvusiems politikams? Buvusiam prezidentui ar dar kam? Koks čia yra tikslas, kažkokios istorinės tiesos paieškos? Manau, kad anksčiau ar vėliau visi istoriniai dalykai pasiekia viešumą. Tik laiko klausimas, kada per vienokius ar kitokius dokumentus mes pamatome, kaip iš tikrųjų buvo“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas.
Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjus dar vieną bylą.
2009 metais parlamentinį tyrimą atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.
Kaip skelbė ELTA, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo.
Tuo metu Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.
Trečioji byla prieš Lietuvą
Liepos pradžioje EŽTT konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.
Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo.
2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.