Pasak A. Verygos, šiuo metu tarp politinių jėgų nėra reikšmingų nesutarimų dėl būtinybės skirti daugiau lėšų šalies gynybai.
„Aš bent negirdžiu nė iš vienos politinės jėgos, kad čia būtų kažkur prieštaravimas ar abejojimas, ypač šiandieniniame kontekste“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras.
Anot jo, jei siekiama ilgalaikio ir tvirto įsipareigojimo dėl gynybos finansavimo, reikėtų svarstyti ne politinius susitarimus, o platesnę diskusiją dėl galimybės tam tikras finansavimo nuostatas įtvirtinti teisės aktuose.
Sudėti parašai ant koalicinės sutarties: M. Sinkevičius viliasi, kad neprireiks ketvirto karto
Tačiau, A. Verygos teigimu, tam kliūtimi gali būti ankstesni Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kuriuose pabrėžiama, kad įstatymuose neturėtų būti nustatomi fiksuoti biudžeto procentai atskiroms sritims, nes tai mažina Vyriausybės galimybes lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Kaip pavyzdį jis paminėjo diskusijas ir KT sprendimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelio.
Susiję straipsniai
A. Verygos vertinimu, politiniai partijų susitarimai nėra teisiškai įpareigojantys, todėl pasikeitus politinei situacijai ar valdžiai jų gali būti nesilaikoma.
„Tai nebus tokio teisinio lygio dokumentas, kad už jį galėtum ką nors paduoti į teismą ar išsireikalauti, kad jo būtų laikomasi“, – teigė jis.
Politikas pripažino, kad toks susitarimas, jei jį pasirašytų visos pagrindinės politinės jėgos, galėtų turėti simbolinę reikšmę. Tačiau tai esą neužtikrintų ilgalaikio įsipareigojimo.
„Simboliškai turbūt gražu būtų, jeigu visi sutartume, bet pragmatiškai žiūrint tai neužkirstų kelio ateityje priimti kitokius sprendimus“, – sakė A. Veryga.
Jis taip pat priminė ankstesnes diskusijas dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, pažymėdamas, kad ir tuomet politiniai įsipareigojimai nebuvo lengvai įgyvendinami.
ELTA primena, kad prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad, Gitano Nausėdos nuomone, Lietuvai būtina nuosekliai stiprinti gynybos pajėgumus, nes geopolitinė įtampa artimiausiais metais neišnyks. Anot jo, po 2030 metų reikėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo.
V. Augustinavičius pažymėjo, kad nors NATO kontekste svarbus rodiklis yra gynybos išlaidų dalis nuo BVP, praktiškai svarbiausia yra reali lėšų suma, reikalinga suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, kad planuojant gynybos finansavimą po 2030 metų Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą.
2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.