ELTA glaustai: diskusijos dėl CŽV kalėjimo, pagalba Latvijai ir Prancūzijai, sprendimas dėl V. Germano apykojės

Su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susiduriančiai Latvijai saugoti valstybės sieną toliau padės Lietuvos pareigūnai. Trečiadienį pranešta, kad į kaimyninę šalį siunčiama 20 Lietuvos pasieniečių su tarnybiniais šunimis. Be to, pranešta, kad Lietuva pasirengusi suteikti pagalbą gaisrų niokojamai Prancūzijai.

Taip pat toliau tęsiasi diskusijos dėl galimai Lietuvoje veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Valdančiųjų socialdemokratų ir „valstiečių“ lyderiai kartoja nematantys poreikio naujam tyrimui.

Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad „Foxpay“ byloje teisiamas verslininkas Vilhelmas Germanas turės dar tris mėnesius nešioti apykoję. Jam taip pat buvo padidintas piniginis užstatas.

Pastaruoju metu atsinaujinus diskusijoms dėl Lietuvoje galimai veikusio CŽV kalėjimo, valdančiųjų socialdemokratų ir „valstiečių“ lyderiai nemato reikalo atlikti naują tyrimą. Seimo pirmininkas Juozas Olekas aiškino, kad labai išsamų tyrimą, kurio metu esą surinkti visi galimi duomenys, 2009 metais jau atliko parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Anot jo, kažkokių tiesioginių įkalčių tuo metu nenustatyta, kad dabar būtų galima padaryti ką nors naujo. Taip pat, kaip minėjo , tyrimą vykdo teisėsauga. Premjeras Mindaugas Sinkevičius irgi pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra tęsia ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu vykdo tarptautinio teisinio bendradarbiavimo procedūras – užsienio valstybėms yra išsiųsti atitinkami prašymai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga „Žinių radijui“ trečiadienį pabrėžė nematantis tokio tyrimo prasmės, dėl galimo informacijos slaptumo nepavyktų rasti atsakymų į keliamus klausimus. Be to, jis mano, kad didžiumai gyventojų šis klausimas neaktualus. Savo ruožtu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė akcentavo, kad šiuo metu Lietuva laikosi pozicijos, jog slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjus dar vieną bylą.

Į Latviją išvyksta 20 Lietuvos pasieniečių su tarnybiniais šunimis grupė. Jie padės Latvijos pareigūnams saugoti išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną nuo neteisėtos migracijos iš Baltarusijos. Apie tai Vyriausybės posėdžio metu pranešė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jo teigimu, trečiadienį iš tarnybos grįžo viena Lietuvos pasieniečių komanda. Prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjęs Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava LRT televizijai teigė, kad norėtų, jog Lietuva neteisėtų migrantų antplūdį patiriančiai kaimynei atsiųstų apie 100 pasienio pareigūnų. Visgi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad tokių pajėgumų mūsų valstybė neturi. Be to, Vyriausybės posėdyje M. Sinkevičius pranešė, kad Lietuva yra pasiryžusi siųsti pagalbą į gaisrų niokojamą Prancūziją. Jei šalis išreikš poreikį, yra parengta 32 ugniagesių gelbėtojų komanda ir 5 autocisternos. Premjero teigimu, šiuo metu vyksta konsultacijos ir pokalbiai su Prancūzijos puse, jeigu jiems reikės pagalbos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prisidės ir technika, ir žmonėmis.

Vyriausybei siūloma atnaujinti prieš dvejus metus priimtą kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo planą. Pakeitimais norima pavėlinti inžinerinių priemonių parkų įrengimą pasienyje, rezervinių kliūčių montavimą valstybinės reikšmės keliuose. Krašto apsaugos ministerijos parengtame dokumente numatoma iki 2028 m. pabaigos įrengti inžinerinių priemonių parkus valstybinės žemės sklypuose prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Tiesa, pagal pirminį projektą, tai turėjo būti padaryti iki pernai metų balandžio. Be to, siūloma, kad tokiais atvejais, kai inžinerinių priemonių parkams įrengti reikalingoms karinio kontrmobilumo inžinerinėms priemonėms laikyti, sandėliuoti reikalinga akcinės bendrovės „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo dalis, ji turi būti suderinta su šia įmone. Iki šių metų pabaigos siūloma priimti tiltų projektavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, numatant privalomą konstrukcijų, skirtų tiltams naikinti, įrengimą naujai statomuose ir rekonstruojamuose tiltuose. Taip pat siūloma pavėlinti rezervinių kliūčių sumontavimo terminą valstybinės reikšmės kelių ruožuose, prietilčiuose, o tiltuose – inžinerines konstrukcijas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti. Tai buvo numatyta padaryti iki šių metų pradžios, dabar – iki 2028 m. pabaigos. Iki šio termino taip pat būtų įrengtas karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožas vietose prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas teigė, kad jiems perėmus Vilniaus atliekų rūšiavimo (MBA) gamyklą, atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas regione yra stabilizuotas, bet situacija išlieka sunki. Pasak jo, jei gamykloje dar kelias dienas būtų veikusi privati bendrovė „Energesman“, regiono atliekų tvarkymo sistema galėjo visiškai užstrigti. Kaip anksčiau teigė VAATC vadovas, dėl atliekų rūšiavimo dabar laikinai sutarta su partneriais „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“. Jis kartojo, kad dėl kilusios krizės keliamų nuostolių Vilniaus regiono gyventojams kaina už atliekų tvarkymą nekils. Esą apie 18 mln. eurų siekianti žala bus išieškoma iš „Energesman“. Be to, net jų neprisiteisus, kainos, anot M. Švaikausko, negalėtų kilti dėl patvirtintos metodologijos, numatančios, kad patirtos sąnaudos praeityje negali įeiti į regioninę kainą ateityje, o nuostolį padengtų pats VAATC iš savo sukaupto rezervo, kurį sudaro 20 mln. eurų. Pasak vadovo, dėl sunkumų atlikti visų gamyklos teritorijoje sukauptų atliekų apskaitą, kol kas sudėtinga pasakyti tikslų jų kiekį. Tačiau jis neatmeta, kad atliekos gali sudaryti ir 40 tūkst. tonų. VAATC planuoja per artimiausius 6 mėnesius stabilizuoti situaciją ir tada savarankiškai tęsti veiklą sostinės MBA gamykloje.

Lietuvos degalinėse laikantis aukštoms kuro kainoms, finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad jų suvaldymui yra rengiamas mokestinių ir nemokestinių priemonių planas. Anot jo, yra svarstomos kompleksinės priemonės tiek trumpajam, tiek ilgajam laikotarpiui. Anksčiau jis aiškino, kad priemones būtų galima svarstyti naftos kainai rinkose viršijus 100 JAV dolerių už barelį ribą. Vis dėlto T. Valio teigimu, kainos turėtų tokiame lygyje būti ilgesnį laiką. Paprašytas konkrečiau įvardyti, kokios galėtų būti taikomos priemonės degalų kainų suvaldymui, ministras įvardijo, kad mokestinės būtų susijusios, pavyzdžiui, su degalų akcizais. Tuo metu nemokestinės, pasak jo, yra derinamos su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis. T. Valys tikino, kad priemonių planas bus parengtas ir pristatytas artimiausiomis dienomis. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vidutinės dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,82 euro iki 2,16 euro už litrą, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,03 euro. Tuo metu benzino kainos svyravo nuo 1,65 euro iki 1,94 euro už litrą, o vidutinė jo kaina sudarė 1,82 euro. Brent naftos kaina rinkoje antradienį siekė 84,09 JAV dolerio už barelį.

JAV vėliavą trypusiam socialinės apsaugos ir darbo viceministro Tado Vinokuro broliui Sauliui Vinokurui pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai liepos 4 d. prie Vilniaus Televizijos bokšto policija sulaikė JAV vėliavą niokoti pradėjusį jaunuolį. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo publicisto Arkadijaus Vinokuro sūnus S. Vinokuras. Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip jaunuolis prie TV bokšto laksto per ant žemės ištiestą JAV vėliavą ir kalba apie tai, kad esą policija ir Amerikos piliečiai „daro gestapinius suėmimus“. Incidentas, kurio metu buvo trypiama JAV vėliava, įvyko per 250-ąsias JAV nepriklausomybės metines.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad „Foxpay“ byloje teisiamas verslininkas Vilhelmas Germanas turės dar tris mėnesius nešioti apykoję. Kaip nutarė teismas, kaltinamasis taip pat negalės išeiti iš namų nuo 21.30 val. iki 13.30 val., išskyrus atvejus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu. Taip pat nuspręsta padidinti V. Germanui taikomą piniginį užstatą – nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų. „Foxpay“ bylą dėl daugiau nei 23 mln. eurų vertės turto pasisavinimo teismas ketina pradėti iš esmės nagrinėti rugsėjį. Joje be V. Germano taip pat teisiamas buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas ir dar du asmenys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dėl LGBTQ asmenų niekinimo išteisinto europarlamentaro Petro Gražulio byloje nagrinės du skundus. Šiuos skundus pateikė Generalinė prokuratūra ir trijų nukentėjusiųjų gynėjas, jais prašoma panaikinti išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas balandį europarlamentarą P. Gražulį byloje dėl LGBTQ asmenų niekinimo visiškai išteisino. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai spalį P. Gražulį pripažino kaltu ir skyrė jam 10 tūkst. eurų piniginę baudą. Byla politikui iškelta po to, kai jis 2022 m. gegužę Seime, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms, galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBTQ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.

Dešimtims tūkstančių dėl miškų gaisrų evakuotų žmonių regione aplink Ispanijos sostinę Madridą leista grįžti namo. Institucijos atšaukė evakuacijas ir judėjimo ribojimus 19-oje vietovių, pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija. Tačiau prasidėjus ketvirtajai šią vasarą karščio bangai, kuri turėtų tęstis iki sekmadienio ir ateinančiomis dienomis gali apsunkinti gesinimo darbus, žinybos įspėja, kad pavojus dar nepraėjo. Kovodami su pražūtingais miškų gaisrais į vakarus nuo Madrido regiono ir besiribojančiose Avilos ir Toledo provincijose, ugniagesiai pasiekė pažangos, o antradienį liepsnos toliau neplito, sakė vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska. Ispanija šiuo metu susiduria su virtine vienų pragaištingiausių miškų gaisrų šiuolaikinėje istorijoje. Vien tik Aviloje, preliminariu vertinimu, išdegė beveik 50 tūkst. hektarų plotas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas, po susitikimo Baltuosiuose rūmuose sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis Vašingtono žingsnis padėtų Kyjivui padidinti vidaus gamybą tų oro gynybos raketų, kurios, jo teigimu, yra skubiai reikalingos. Pasak JAV žiniasklaidos, antradienį už uždarų durų vykęs susitikimas truko apie valandą. D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ teigė, kad susitikimas praėjo „labai gerai“, o V. Zelenskis interviu televizijai „Fox News“ jį taip pat apibūdino kaip „labai gerą“.

Rusija trečiadienį paskelbė tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo paiešką, pateikusi kaltinimus „bendrininkavimu vykdant terorizmą“. Rusijos saugumo tarnyba (FSB) aiškino, kad kaltinimai susiję su tuo, jog „Telegram“ nepašalino medžiagos, „kurią Ukrainos specialiosios tarnybos bei teroristinės ir ekstremistinės organizacijos naudojo sabotažo ir terorizmo aktams, masinėms žudynėms bei kibernetinio sukčiavimo operacijoms Rusijos Federacijos teritorijoje ruošti ir koordinuoti“. 2013 m. P. Durovo įkurta šifruotų žinučių siuntimo platforma „Telegram“, jos pačios duomenimis, turi daugiau nei 1 mlrd. naudotojų, ir yra plačiai naudojama tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje. Pastaraisiais metais Kremlius ne kartą bandė apriboti „Telegram“ naudojimą, skatindamas rusu pereiti prie valstybinės žinučių siuntimo platformos „MAX“.

Per smarkų žemės drebėjimą Japonijos pietvakariuose žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 18. Iš pradžių trečiadienį ministrė pirmininkė Sanae Takaichi patvirtino 13 žuvusiųjų po Kumamoto prefektūrą sudrebinusių požeminių smūgių. Vėliau Jatsuširo miesto institucijos pranešė apie dar penkias žuvusias aukas popieriaus fabrike. Per 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimą antradienį Kumamoto prefektūroje Kiūšiū saloje buvo apgadinti pastatai ir keliai, sutriko elektros tiekimas, dešimtys žmonių dėl sužeidimų gydyti ligoninėse. Daugiau kaip 9 tūkst. žmonių trečiadienį buvo prisiglaudę laikinose pastogėse.