Prakalbus apie tyrimą dėl CŽV kalėjimo – valdančiųjų reakcija: nemato prasmės

„Man atrodo, mes padarėme labai išsamų tyrimą. (...) Pats dalyvavau toje komisijoje. Prokuratūra vykdo tyrimą, nelabai matyčiau prasmės dar kartą kažką kartoti, nes tuo metu buvo surinkti visi galimi duomenys. Tiesioginių kažkokių įkalčių mes nenustatėme, nemanau, kad dabar galėtume ką nors naujo padaryti“, – Eltai teigė J. Olekas.

„Nemanau, kad po šitiek metų turėtume daugiau naujų duomenų. Gana ilgai vyko tas tyrimas, surinkta buvo visa medžiaga. Prisimenu, kad mes ten nieko tokio neradome, kad galėtume patvirtinti. Visokios abejonės buvo skleidžiamos, bet fakto tokio nenustatėme“, – pabrėžė jis.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius nemato pagrindo inicijuoti naują tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvoje iš tiesų veikė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas.

„Generalinė prokuratūra tęsia ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu vykdo tarptautinio teisinio bendradarbiavimo procedūras – atitinkami prašymai yra išsiųsti užsienio valstybėms. Dėl galimai Lietuvos teritorijoje veikusio CŽA sulaikymo centro anksčiau buvo atliktas parlamentinis tyrimas“, – teigiama Eltai perduotame M. Sinkevičiaus komentare.

„Ministras pirmininkas pasitiki nepriklausomai veikiančiomis teisėsaugos institucijomis ir jų atliekamu tyrimu, todėl šiuo metu nemato pagrindo inicijuoti naują politinį procesą“, – tikina premjero atstovas spaudai Gedas Salyga.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga nemano, kad reikia dar vieno tyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar šalyje iš tiesų veikė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas.

„Kas tą tyrimą darytų? Turbūt ne politikai. Teisėsauga ar dar kas turėtų tokius įgaliojimus atlikti, ar net duomenis tokius gauti. Kas būtų, jei paaiškėtų, kad dalis tos informacijos yra slapta, negalima atskleisti? Man labiau panašu į procesą dėl proceso. (...) Pritrūksta fantazijos, ką reikia veikti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.

„Jeigu visuomenės gatvėje paklausite, ar reikia visuomenei, kad kas nors dar kartą ištirtų buvo ar nebuvo tas kalėjimas Lietuvoje, būtų įdomu išgirsti visuomenės nuomonę. Aš duodu galvą nukirsti, kad 98 proc. sakytų „neužsiminėkite niekais ir eikite dirbti darbo realaus“. (...) Mano manymu, (tyrimas – ELTA) geriausiu atveju leistų įgelti kokiam nors buvusiam politikui, kuris sakė, kad to kalėjimo nėra“, – akcentavo jis.

Politiko teigimu, dėl galimo informacijos slaptumo tokiu tyrimu nepavyktų rasti atsakymų į keliamus klausimus.

„Pažiūrėkime, ką tas tyrimas duotų ar neduotų, ką tokiu tyrimu mes išsiaiškintume ir ką sužinotume. (...) Jeigu yra kokios nors informacijos, kuri yra, sakykime, mums neprieinama, o iš įvairių pasisakymų, komentarų aš suprantu, kad dalies informacijos neįmanoma gauti iš kažkur, Lietuva galėjo tam tikrų dalykų ir nežinoti, kas ten teoriškai galėjo ar negalėjo vykti – ką mes tuo tyrimu pabandytume padaryti?“ – dėstė A. Veryga.

„Nėra čia kaip ginčytis su tuo (Europos Žmogaus Teisių – ELTA) Teismu. Ką mes tuo tyrimu pasiektumėme? Čia yra koks nors noras įgelti buvusiems politikams? Buvusiam prezidentui ar dar kam? Koks čia yra tikslas, kažkokios istorinės tiesos paieškos? Manau, kad anksčiau ar vėliau visi istoriniai dalykai pasiekia viešumą. Tik laiko klausimas, kada per vienokius ar kitokius dokumentus mes pamatome, kaip iš tikrųjų buvo“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas.

Jei būtų nuspręstą pradėti tyrimą dėl Lietuvoje galimai veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, jį turėtų atlikti ne politikai, o iš kompetentingų institucijų sudaryta komisija, sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Vienas tyrimas buvo atliktas, nustatyta, kad tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Jeigu būtų nuspręsta atlikti tyrimą, mano vertinimu, tai turėtų atlikti kompetentingos institucijos. (...) Po politikų atliekamo tyrimo – nežinau, ar jis išvis būtų naudingas, tarkime, Lietuvai atstovaujant teismuose“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės rūmų teigė R. Tamašunienė.

„Jeigu būtų nuspręsta pradėti tyrimą, atsakyti į klausimus, mano vertinimu, tai turėtų būti jungtinė kompetentingų žmonių komisija, darbo grupė, kuri atsakytų į visus klausimus ir nekeltų abejonių, kad tai yra politizuojama ar bandoma nuslėpti“, – akcentavo ji.

Vis tik ministrė akcentavo, kad šiuo metu Lietuva laikosi pozicijos, jog tokio kalėjimo šalyje nebuvo.

„Laikomės pozicijos, kad Lietuvoje tokio kalėjimo nebuvo ir žmonės negalėjo čia patirti kankinimo ar kitaip būtų pažeidžiamos jų teisės“, – pabrėžė R. Tamašunienė.

Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjus dar vieną bylą.

2009 metais parlamentinį tyrimą atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.

Kaip skelbta, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga nemano, kad tokio tyrimo reikia.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo.

Tuo metu Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.

Liepos pradžioje EŽTT konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.

Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo.

2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.

EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.