ELTA glaustai: mirė K. Prunskienė, atidėtas VRK sprendimas dėl „Nemuno aušros“ ir vaikų paėmimas iš šeimos

Ketvirtadienį mirė pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės vadovė Kazimira Danutė Prunskienė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atidėjo sprendimą dėl galimų „Nemuno aušros“ bei jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio šiurkščių įstatymo pažeidimų 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu.

Be to, pranešta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) nusprendė paimti iš Ukmergės rajone gyvenančios šeimos šešis vaikus. Anot VVTAĮT atstovės Linos Baranauskienės, šį sprendimą lėmė ne tik informacija apie sunkią sekmadienį Kauno klinikose mirusio kūdikio sveikatos būklę, bet ir tai, kad, tarnybos vertinimu, kitiems šešiems šeimos vaikams yra iškilusios grėsmės.

Eidama 84-uosius metus, mirė Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė K. D. Prunskienė. Ji buvo ryški politinė veikėja: vadovavo partijoms, dusyk buvo žemės ūkio ministrė. 2012 metų vasarį K. D. Prunskienę ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.

VRK atidėjo sprendimą dėl galimų „Nemuno aušros“ bei jos lyderio R. Žemaitaičio šiurkščių įstatymo pažeidimų 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu. Naujų dokumentų dėl partijos vicepirmininko Roberto Puchovičiaus lėšų kilmės komisija lauks dvi savaites, o patį tyrimą nuspręsta pratęsti iki rugpjūčio 20 d. Tokį prašymą VRK posėdžio metu pateikė komisijos narė Olga Kilkinova. Tyrimą atlikę VRK atstovai nustatė, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją galėjo finansuoti juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Be to, įstatymą partija galėjo pažeisti priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos. VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ galėjo finansuoti 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį, tai yra partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą R. Puchovičių.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime parengė nacionalinio partijų susitarimo dėl demografijos 2026–2040 metams projektą, kurį teikia svarstyti parlamentinėms partijoms. Konservatoriai teigia, kad šia iniciatyva siekiama užtikrinti ilgalaikę, nuo rinkimų ciklų nepriklausančią valstybės strategiją, kuri stabdytų visuomenės senėjimą, skatintų gimstamumą ir kurtų palankią aplinką šeimoms. Pasak TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno, dabartinė demografinė situacija Lietuvoje rodo, kad trumpalaikių sprendimų nebepakanka – gimstamumo rodiklis šalyje siekia 0,99 vaiko vienai moteriai, kai kartų kaitai užtikrinti reikia 2,1. Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui socialdemokratas premjeras Mindaugas Sinkevičius gegužę pranešė, kad šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės. Interviu Eltai politikas anksčiau sakė, kad šis klausimas yra egzistencinė valstybės tema.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija buvo sėkminga, o po pernykščių pokyčių egzaminų sistema stabilizavosi. Kalbėdama „Žinių radijuje“ ji atmetė kritiką dėl šių metų egzaminų rezultatų ir pažymėjo, kad matematikos B lygio egzamino neišlaikiusiųjų dalis reikšmingai sumažėjo – jei pernai neišlaikiusiųjų buvo 60 proc., tai šiemet – 20 proc. R. Popovienės teigimu, prie geresnių rezultatų prisidėjo priimti sprendimai – egzamino išlaikymo kartelės sumažinimas nuo 35 iki 25 taškų, galimybė tais pačiais metais perlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą bei iki vasario pratęstas egzaminų pasirinkimo terminas. Anot ministrės, kitąmet ministerija daugiau dėmesio skirs nuosekliam sistemos tobulinimui, analizuos šių metų rezultatus ir, esant poreikiui, priims papildomus sprendimus.

Lietuvoje organų donorystės ir transplantacijos sistema šią vasarą fiksuoja išskirtinius rezultatus. Vien per liepą šalyje atlikta 21 organo transplantacija, iš jų – keturios širdies. Anot sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio, šiuo metu organų mūsų šalyje laukia apie 700 žmonių, o vienas donoras gali išgelbėti iki septynių gyvybių. Pagal transplantacijų rodiklius Lietuva Europoje užima maždaug 7–8 vietą, o pastaraisiais metais šioje srityje pasiektas akivaizdus proveržis. Regioninių donorystės koordinavimo centrų atstovai akcentavo, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų, yra informacijos stoka. Klaipėdos regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovė Diana Palepšaitienė teigė, kad žmonės dažnai nežino, kaip vyksta donorystės procesas, klaidingai mano, jog jis trunka labai ilgai, abejoja mirusiojo valia arba vadovaujasi religiniais bei kitais mitais.

Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas sako, kad kol kas dar nėra žinoma, kas operuos Nacionalinį stadioną, tačiau tikisi, kad operatorius jame prioritetą teiks futbolo, o ne kito pobūdžio pramoginiams renginiams. Viešojoje erdvėje buvo kilusi diskusija apie tai, kam pagrindinėse Lietuvos sporto erdvėse turėtų būti teikiamas prioritetas – sportui ar kitiems pramoginiams renginiams. Tą paskatino situacija Kaune, kai vietos futbolo klubo „Kauno Žalgirio“ trečiadienio rungtynės atrankoje į UEFA Čempionų lygą buvo perkeltos iš Dariaus ir Girėno stadiono į Jonavą. Toks sprendimas priimtas, nes stadione vyksta pasiruošimas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) superžvaigždės „Pitbull“ koncertui, kuris pernai buvo suplanuotas šių metų liepos 31-ajai. Vilniaus meras savo ruožtu tikisi, kad užbaigtame Nacionaliniame stadione tokių atvejų nebus, tačiau neatmetė, kad viskas priklausys nuo objekto operatorių ir to, kaip jie susitvarkys su renginių grafikais.

Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dabartinė situacija, susijusi su Vilniaus regiono atliekų tvarkymu, yra ne atliekų, o sutartinių santykių krizė, kuri bus išspręsta teisiniu keliu. Jis teigė, kad, nepaisant tebesitęsiančio ginčo su bendrove „Energesman“, atliekų tvarkymo paslaugos Vilniaus regione nėra sutrikusios, o gyventojams kaina už jas nedidės. Anot jo, viešojoje erdvėje bandoma nuslėpti pagrindinę problemos priežastį – privataus operatoriaus neįvykdytus įsipareigojimus. Mero teigimu, dalis politikų situacija naudojasi siekdami politinės naudos, tačiau faktai ir dokumentai esą rodo, kad už susidariusią padėtį atsakinga „Energesman“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) nusprendė paimti šešis vaikus iš Ukmergės rajone gyvenančios šeimos. Anot VVTAĮT atstovės Linos Baranauskienės, šį sprendimą lėmė ne tik informacija apie sunkią kūdikio, kuris sekmadienį mirė, sveikatos būklę, bet ir tai, kad, tarnybos vertinimu, kitiems šešiems šeimos vaikams yra iškilusios grėsmės. Anot vaiko teisių apsaugos gynėjų, į Kauno klinikas patekęs minėtos šeimos kūdikis buvo išsekęs, kritinės būklės. Tarnybos atstovė L. Baranauskienė akcentavo, kad vaiko teisių gynėjai nesikiša į tėvų gyvenimo būdą, tačiau pabrėžė, jog būtina užtikrinti, jog vaikas laiku gautų tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. VVTAĮT vertinimu, kiti likę vaikai turėtų būti paimti iš šeimos, nes yra kilusios grėsmės jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. Šis sprendimas, anot L. Baranauskienės, gali būti pakeistas, jei tėvai nuspręs bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais. Šeimos atstovė advokatė padėjėja Dalia Jasevičienė teigia, jog šeima nesutinka su tokiais vaiko teisių apsaugos gynėjų sprendimais ir pareiškimais. Anot šeimos atstovės, kūdikis mirė, nes buvo gimęs su Patau sindromu, o šia genetine liga sergantys vaikai esą turi mažai šansų išgyventi. Taip pat, anot teisininkės, šeima, skirtingai negu teigia VVTAĮT, bendradarbiauja su vaiko teisių gynėjais, tik nenori priimti jiems siūlomos pagalbos, nes jos esą nereikia.

Lenkijoje sudužo Rusijos raketa. Ketvirtadienį ryte buvo pranešta, kad Liublino vaivadijoje netoli Tarnavos-Kolionios kaimo, esančio maždaug 75 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos, naktį nukritęs nenustatytas objektas sukėlė sprogimą. Įvykio vietoje Lenkijos policija rado apie 10 metrų pločio kraterį lauke, maždaug už 2 kilometrų nuo artimiausių pastatų, taip pat pasklidusius nenustatyto objekto fragmentus. Ketvirtadienio popietę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad pagal turimus duomenis tai buvo „Ch-101“ tipo rusų sparnuotoji raketa, tačiau pabrėžė, kad tyrimas dar tęsiamas. Vėliau NATO el. laiške Lenkijos žiniasklaidai patvirtino raketos rusišką kilmę. Tai – pirmas toks incidentas NATO šalies teritorijoje, nes anksčiau panašių incidentų pasitaikydavo tik su dronais. Lankydamasis įvykio vietoje, D. Tuskas tikino, kad „nėra pagrindo manyti, jog Lenkija buvo šios raketos taikinys.“

Rusų pajėgos naktį į ketvirtadienį surengė masinę ataką prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusija naktį paleido į Ukrainą daugiau kaip 70 raketų ir 280 dronų. Per ataką visoje šalyje žuvo 8 žmonės. Labiausiai nukentėjo Lvivas, Kryvyj Rihas ir sostinė Kyjivas. V. Zelenskis po atakos pabrėžė, kad Ukraina susiduria su „kritiniu mūsų partnerių tiekiamų oro gynybos raketų trūkumu“.

Ispanijos ministras pirmininkas atšaukė nepaprastąją padėtį dėl į vakarus nuo Madrido siautėjusių miškų gaisrų, privertusių evakuotis dešimtis tūkstančių žmonių. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad Madrido ir Avilos apylinkėse kilę gaisrai nebeplinta ir juose „beveik nebeliko atviros liepsnos“. Nepaprastoji padėtis, kuri sudarė sąlygas mobilizuoti nacionalines ugniagesių pajėgas, galiojo savaitę. Madrido ir Avilos gaisrai kartu nuniokojo mažiausiai 77 tūkst. hektarų plotą. Pareigūnai vis dėl to perspėjo, kad besitęsianti karščio banga kelia naujų gaisrų įsiplieskimo pavojų Madrido regione. Tuo metu prie Ispanijos sienos su Portugalija trečiadienį kilo naujas miškų gaisras, dėl kurio teko evakuoti daugiau kaip 600 žmonių, pranešė gelbėjimo tarnybos. Išdegusio ploto pareigūnai nenurodė, tačiau pranešė apie kelis uždarytus kelius.