„Vakar apsikeitėme žinutėmis su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu. Jo žinia buvo tokia, kad gyvendami šalia karo (...) zonos, jie puikiai supranta, kad tokie dalykai gali atsitikti, neskuba teikti atribucijos, kokia tai yra raketa, bet, labai tikėtina, kad tai yra raketa šalies, kuri pradėjo agresiją“, – žurnalistams Medininkuose teigė G. Nausėda.
„Tikimybė, kad tokie incidentai gali kartotis, gali dažnėti, priklausomai nuo operacijų intensyvumo – ji, deja, yra. Štai kodėl turime toliau stiprinti oro gynybą ir pasiekti, kad vis dėlto visuose aukščiuose mūsų oro gynyba būtų stipri ne tik detekcijos prasme, bet ir kovos su tais skraidančiais objektais prasme“, – pabrėžė jis.
Be to, šalies vadovas sakė K. Nawrockiui išreiškęs solidarumą ir pasiūlęs Lietuvos pagalbą šioje situacijoje.
R. Miliūtė, A. Nikžentaitis, A. Januška ir L. Vaičiūnas: Lenkija – Ukraina, dega paskutiniai tiltai?
„Lenkijai išreiškiau savo solidarumą, paklausiau, ar šioje situacijoje galėtume kažkuo padėti. Kol kas, aišku, ypatingos pagalbos nereikia, bet padėkojo prezidentas už mūsų pasiūlymą. Pažadėjome ir toliau vienas kitam laikyti artimą ryšį“, – dėstė G. Nausėda.
Kaip skelbta, ketvirtadienį per Krizių valdymo grupės posėdį Liubline Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Liublino vaivadijoje greičiausiai nukrito Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101. Jis pabrėžė, kad Lenkijos kariuomenė puikiai supranta, kaip svarbu padėti Ukrainai naikinti Rusijos raketas, sviedinius ir dronus dar jiems esant Ukrainos oro erdvėje.
Susiję straipsniai
Pasak jo, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadavietės vadas generolas Ireneuszas Nowakas pranešė, kad per naktinę ataką Ukrainos naikintuvai iki pat Lenkijos sienos mėgino perimti Lenkijos link skridusias raketas.
Vėliau NATO patvirtino, kad nežinomas objektas, kuris ketvirtadienio rytą sudužo Lenkijoje, buvo Rusijos raketa.
Po šio incidento Lenkijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą. Nuo smūgio kilęs sprogimas paliko apie 10 metrų pločio kraterį netoli rytinėje šalies dalyje esančio Tarnavos-Kolionios kaimo, maždaug 80 km atstumu nuo Ukrainos sienos.
Lankydamasis įvykio vietoje, D. Tuskas sakė, kad „nėra pagrindo manyti, kad Lenkija buvo šios raketos taikinys.“