Kartu šalies vadovas pabrėžia – nors gynybos pajėgumai nuosekliai stiprinami, pasirengimo lygis galimiems pavojams kol kas nėra pakankamas.
„Ne, kažkokios naujos informacijos nėra. Visi puikiai suprantame, kad Rusija yra suinteresuota, kad ta įtampa, psichologinė ir visokia kitokia įtampa, mūsų valstybėse išliktų, todėl turime būti ramūs, turime pasitikėti savimi ir tikrai nepasiduoti toms provokacijoms, kurios vyksta. Ne visais atvejais ir jie valdo situaciją, reikia tai pripažinti, ir galimas dalykas, kad jie visai nesiekia, kad taip atsitiktų. Bet, vis dėlto, čia jau turime daugiau galvoti ne apie tai, ką jie ten galvoja arba ką jie planuoja, bet kiek mes esame pasirengę atremti šitas provokacijas ir palaikyti mūsų žmonių saugumą“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėda.
„Šiuo metu dar ne, tikrai ne. Darbai vyksta kiekvieną dieną. Įsigyjama tai, kas mums labiausiai reikalinga. Ir aš labai tikiuosi, kad visa tai sueis į visumą, bus integruota ir tikrai (…) pasieksime aukščiausią lygį to, ką galime šiandien pasiekti už esamus finansinius išteklius, tai yra užtikrinti saugų dangų virš Lietuvos“, – paklaustas, ar jį tenkina šalies pasirengimas galimoms grėsmėms, sakė G. Nausėda.
G. Nausėda apie tarnybų signalus dėl galimų Rusijos atakų: mes žinome
Kaip skelbė ELTA, kiek anksčiau prezidentas interviu TV3 televizijai teigė, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva ruošiasi galimoms provokacijoms.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, jog pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.
Tiesa, jis taip pat pažymėjo, jog Lietuvos žvalgyba gauna signalų apie augančią Kremliaus agresiją, nors gausėjančių rusų karinių pajėgų pasienyje, kaip nurodė jis, nėra fiksuojama. Vis tik R. Kaunas sakė, kad Lietuvos žvalgyba indikuoja apie augančią Kremliaus agresiją.
Savo ruožtu G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad NATO sąjungininkai, esant kritinei saugumo situacijai dėl galimų Rusijos provokacijų regione, būtų pasirengę Lietuvoje dislokuoti papildomų pajėgumų.
Prezidentas: svarbu, kad krašto apsaugos finansavimas sutaptų su kariuomenės poreikiais
G. Nausėda ragina „nežaisti skaičiais“ diskutuojant apie kitų metų krašto apsaugos sistemos finansavimą. Pasak jo, svarbiausia yra užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės poreikiai sutaptų su skiriamais finansiniais resursais.
„Nežaiskime skaičiais. Iš tikrųjų, mes turime labai konkrečius poreikius. (…) Dažniausiai už įrangą, už technologijas, už, nežinau, amuniciją arba infrastruktūrą mes mokame ne procentais, mes mokame labai konkrečiais eurais ir centais“, – penktadienį žurnalistams Medininkuose teigė šalies vadovas, paklaustas, ar kitąmet krašto apsaugos sistemai skiriama finansavimo procentinė išraiška turėtų būti mažesnė nei šiemet.
„Šiuo atveju mums labai svarbu, kad kariuomenės poreikiai (...) sutaptų su tais finansiniais resursais, kuriuos mes galime skirti. Kad finansinių resursų nebūtų per daug, nes tai realiai reikštų, kad tiesiog nepajėgtume pačiu geriausiu būdu jų panaudoti, bet kita vertus, kad finansinių resursų nebūtų per mažai, kad mes tiesiog kai kurių dalykų negalėtume finansuoti. Manau, kad pirmiausia kalbėkime apie tai“, – tęsė jis.
Šalies vadovas tikino ketinantis aktyviai dalyvauti valstybės biudžeto svarstymo procese. Nors, jo teigimu, svarbios ir kitos sritys, pirmiausia svarbu užtikrinti Lietuvos saugumą.
„Tikrai ketinu būti labai aktyvus šio biudžeto svarstymo procese ir kovoti už tai, kas man šiandien atrodo svarbiausia. Be jokios abejonės, socialinė politika, mūsų vidaus saugumas yra labai svarbūs dalykai, bet nepamirškime, kad Lietuva yra tas indas, kurio sienelių saugumą turime užtikrinti, nes visa kita priklauso nuo mūsų išorinio saugumo“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mes galime pasiekti viską, ką galime, ir savo talentais, ir savo darbštumu, bet neleiskime išorinėms jėgoms sugadinti visko, ką mes pasiekėme per šiuos metus. Ir aš esu įsitikinęs, kad mes esame pajėgūs (tai padaryti – ELTA)“, – pridūrė jis.
2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.
Sureagavo į krizę Ispanijoje
Į Ispanijos eksklavą Seutą prasiveržus apie pusei šimto tūkstančių migrantų, G. Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) negali sau leisti turėti skylėtas sienas. Jis tikino Europos Vadovų Taryboje (EVT) darysiantis viską, kad Bendrija turėtų labai aiškią migracijos politiką.
„Iš tikrųjų taip neturi būti ir tikrai mes negalime sau leisti turėti skylėtas sienas visomis to žodžio prasmėmis. Tiek mūsų nacionalinio saugumo ir santykių su agresyviomis kaimynėmis prasme, tiek ir migracijos prasme. Lietuva šioje vietoje yra pavyzdys, kuri užtikrina savo sienų saugumą, nors patiriame ir patyrėme visus šiuos metus nemenkesnes įtampas, tačiau susitvarkėme ir dabar net esame pajėgūs padėti mūsų kaimynams latviams susitvarkyti su jų problemomis“, – penktadienį Medininkuose žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Jo teigimu, situacija Ispanijoje neprisideda prie vidinio ES stabilumo, kyla abejonių dėl Šengeno erdvės, atsiranda paskatos kurti vidinius barjerus ir sienas. Tai, valstybės vadovo požiūriu, nėra apie ES.
„ES yra tai, kas, mano įsivaizdavimu, yra labai gerai apsaugota iš išorės ir kas yra be jokių barjerų ir be jokių vidinių sienų kalbant jau apie ES vidų. Tokia ES yra siekiamybė ir aš darysiu viską visuose EVT posėdžiuose, kad mes tikrai turėtume pirmiausia net ne griežtesnę migracijos politiką, o labai aiškią migracijos politiką, o ne tiesiog plūduriuotume nepriklausomai nuo to, kokios aktualijos ar aplinkybės iškyla“, – komentavo prezidentas.
G. Nausėdos nuomone, ES metas daryti ne taip, kaip 2016 ar 2017 metais, o taip, kaip reikalauja situacija dabar.
Kaip remdamasi oficialiais Ispanijos pareigūnų skaičiavimais skelbia užsienio žiniasklaida, apie į Šiaurės Afrikoje esantį Ispanijos eksklavą Seutą per pastarąsias 24 valandas pateko apie 49 tūkst. migrantų. Dauguma jų atplaukė iš kaimyninio Maroko.
Kaip pranešė Ispanijos visuomeninis transliuotojas RTVE, tarp atvykėlių buvo daug nepilnamečių ir vaikų.
Seutos regioninė vyriausybė paragino Madridą paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį ir dislokuoti Ispanijos kariuomenę prie sienos su Maroku. Madridas neketina skelbti nepaprastosios padėties, tačiau nurodė pasiųsti Seutoje dislokuotus kariuomenės dalinius, kad jie padėtų pasienio pareigūnams.
Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni ketvirtadienį paragino sustabdyti Ispanijos narystę ES bevizėje Šengeno erdvėje.