Tikslus laidotuvių laikas bei kitos detalės bus paskelbtos vėliau.
Valstybinės laidotuvės yra aukščiausio lygio pagerbimo ceremonija, finansuojama valstybės lėšomis. Jos rengiamos mirus esamiems ar buvusiems šalies vadovams, signatarams bei kitiems itin nusipelniusiems valstybės asmenims.
Ceremonijoje dalyvauja garbės sargybos kuopa, naudojama valstybinė simbolika, o laidojimo vieta parenkama ypatingose kapinių dalyse.
„Pagarba pirmajai premjerei“: pasidalijo jautriais prisiminimais apie Kazimierą Prunskienę
Apie K. Prunskienės mirtį pranešta ketvirtadienį. Naujienų portalui Delfi šią žinią patvirtino politikės sūnus Vaidotas Prunskus. Ji mirė eidama 84-uosius metus.
Aktyvią politinę veiklą K. Prunskienė pradėjo 1988 m., ji buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė.
Susiję straipsniai
1990–1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, K. Prunskienė buvo pirmoji Vyriausybės ministrė pirmininkė. Būtent ji 1990 m. pirmoji susitiko su JAV prezidentu Dž. Bušu, Didžiosios Britanijos premjere M. Tetčer, Prancūzijos prezidentu F. Miteranu, Vokietijos kancleriu H. Koliu. Įvykus šiems susitikimams M. Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva.
Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
„In Memoriam“ K. Prunskienei: atvertuose archyviniuose kadruose – ir istorinės Lietuvos asmenybės
1995 m. Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. Nuo 2001 m. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė.
1996 m. ir 2000 m. buvo išrinkta į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose. Seimo Ekonomikos komiteto, Europos reikalų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti komisijos pirmininkė.
2012 m. vasarį K. Prunskienę ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.
Ne vienerius metus buvo narpliojama tema dėl galimo K. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB, tačiau ji tai neigė. Su ja sietas ir esą jos galimai buvęs slapyvardis „Šatrija“.
Nors 1992 metais Aukščiausiasis Teismas buvo nusprendęs, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB, 2003 m. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nėra įrodymų, jog politikė slapta bendradarbiavo su SSRS saugumo struktūra.
Tai, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis, buvo pripažinusi Liustracijos komisija.
Tiesa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą panaikino.