Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis teigė, kad Lietuva yra susilaukusi priekaištų iš kaimynių valstybių dėl esą nepakankamai suderintų pozicijų.
„Šią temą mes kaip tik aptarinėjome su Estijos pagrindinės opozicinės partijos „Isamaa“ vadovu Urmasu Reinsalu. Ir tada gan nedviprasmiškai – tiek minėtasis estas, tiek daugybė latvių – yra mus kaltinę ir kaltina, kad mes vis dėlto nelabai derinamės savo tų pozicijų su latviais ir estais. Įvairiais atvejais mes esame daug tolerantiškesni rusų mažumų, tiek baltarusių atžvilgiu“, – Eltai kalbėjo Ž. Pavilionis.
Tuo metu valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LVŽKS) frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė laikosi kitokios pozicijos – jos nuomone, Lietuva Rusijos klausimu yra pakankamai principinga, todėl „lenktyniauti“ su Latvija ir Estija nereikėtų.
Išaugęs susirūpinimas dėl trečiųjų šalių piliečių: siūlo keisti Konstituciją ir rinkimų kodeksą
„Aš nemanau, kad čia yra kažkokios lenktynės vienai šaliai su kita. Kiekviena šalis turime savų specifikų. Mes gi nesame vienalyčiai ir, manau, kad tai yra normalu“, – Eltai sakė politikė.
„Manau, kad tikrai esame pakankamai principingi ir nereikia perlenkti lazdos, ar būsime pirmieji“, – pabrėžė A. Norkienė.
Susiję straipsniai
Kultūrologas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, dabar premjero Mindaugo Sinkevičiaus patarėjas Darius Kuolys aiškino, kad svarstydama įvesti draudimus, susijusius su rusiška kultūra, mūsų šalis turėtų vadovautis savosiomis tradicijomis, o ne žiūrėti į kitų dviejų Baltijos valstybių pavyzdį.
Latvijoje – draudimas importuoti rusišką ir baltarusišką spaudą, žaidimus
Praėjusią savaitę naujienų kanalas „Euronews“ pranešė apie Latvijos Saeimos (parlamento – ELTA) priimtą sprendimą uždrausti į šalį importuoti įvairias rusiškas ir baltarusiškas vartojimo prekes, tokias kaip knygos, laikraščiai, vaizdo žaidimai, drabužiai, avalynė, žaislai ir sporto įranga, kurioms dar nėra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Be kita ko, Latvija ir Estija palaipsniui atsisako rusiškų mokyklų siekdamos, kad per ateinantį penkmetį ugdymas vyktų tik valstybine kalba.
Ž. Pavilionio nuomone, užuot finansavusi ugdymą rusų kalba, kurioje, tikėtina, slypi „imperinės užmačios“, Lietuva turėtų pasekti kaimynių pavyzdžiu ir į švietimo sistemą integruoti daugiau ES priklausančių tautų kalbų.
„Mūsų biudžetas nėra begalinis, tai jeigu jau turime ribotus resursus, tai investuokime į ES kalbų mokymąsi“, – sakė konservatorius.
„Jeigu aš gerai prisimenu, esame antri po Liuksemburgo, kurie moka tiek daug kalbų – tai pagarba mums, bet tikrai ne karo metu investuoti į okupanto kalbos mokymą, nes jis tą kalbą, kultūrą naudoja savo imperijos įtvirtinimui“, – pabrėžė parlamentaras.
Panašios pozicijos laikosi liberalas Eugenijus Gentvilas, Eltai teigęs, kad nors ir bendra Lietuvos užsienio politika Kremliaus atžvilgiu yra aiški, daliai priimamų sprendimų valstybės mastu vis dar trūksta didesnio ryžto.
„Rusų kalba atrodo nekaltas dalykas, bet realiai tai yra instrumentas smegenų plovimui. Kiek mūsų kaimo žmonių išmoko kitas kalbas be rusų kalbos? Kiek 60-mečių šiandien varto rusiškus portalus, nes taip ir neišmoko skaityti kitomis kalbomis? Neiname į priekį ties šitais dalykais. Ir liekame sovietinėje erdvėje“, – sakė politikas.
„Tokia „žingsnis pirmyn, du žingsniai – atgal“ politika nėra rezultatyvi. Gali negražiai atrodyti Latvijos ir Estijos ryžtingesni politikos žingsniai, bet tai yra aiškūs žingsniai saugant savo tautas nuo rusifikavimo. Lietuvai gal tai ir negresia – etninė sudėtis yra geresnė, bet kultūrinė įtaka yra milžiniška ir toliau, todėl mes ją turime mažinti – nuo rusų kalbos atsisakymo iki mokyklose diegiamos lietuvių kalbos stiprinimo“, – akcentavo E. Gentvilas.
Tuo metu socialdemokratas Darius Jakavičius Eltai teigė nemanantis, kad ir Lietuva turėtų įvesti draudimą rusiškoms knygoms. Tačiau teigė, kad užsieniečių vaikų nukreipimas į mokyklas, kuriose dėstoma lietuvių kalba, – naudingas bei galintis padėti jiems sparčiau integruotis į visuomenę.
„Vilniaus miesto savivaldybės žingsniai šiais metais jau matosi – ir tas sprendimas dėl to, kad užsieniečių vaikai vis tik turėtų rinktis lietuviškas mokyklas – manau, kad yra teisingas. Bet kažkuriuo metu, manau, 2022–2024 m., sprendimai buvo ne visiškai ryžtingi“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad šių metų vasarį sostinės savivaldybė pristatė iniciatyvą „Drąsiai lietuviškai“. Ja numatyta didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose, įtvirtinti dvikalbį ugdymą darželiuose ir ne ES piliečių vaikus pradinėse klasėse nukreipti tik į mokyklas, kuriose mokoma valstybine kalba.
Siūlo drausti prorusiškiems atlikėjams atvykti į Lietuvą
Birželį Seimas po pateikimo pritarė konservatoriaus Vytauto Kernagio pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neleisti į Lietuvą atvykti Rusijoje ir Baltarusijoje koncertinę veiklą vykdantiems atlikėjams.
Šios pataisos toliau bus svarstomos Seime.
A. Norkienė mano, jog šio draudimo įtvirtinimui gali trukdyti galiojantys teisės aktai.
„Viena yra mūsų norai, kita – teisinės prielaidos. (...) kaip mes turėtume tada traktuoti tai ir kokiu pagrindu mes turėtume neįleisti užsieniečių. Žinau, kad ES sankcijas taiko konkretiems asmenims, o šiuo požiūriu tai tikrai yra pakankamai sudėtinga“, – tikino ji.
D. Jakavičius įsitikinęs, jog agresoriaus šalyje nusprendę koncertuoti atlikėjai į demokratinę šalį neturėtų būti įleidžiami. Jam antrina ir Ž. Pavilionis, kartodamas, kad rusų kalba – vienas įrankių agresoriaus imperialistinėms idėjoms skleisti.
„Vis tik patys atlikėjai, jeigu jie jau pasirenka šitokią politiką – koncertuoti būtent agresoriaus šalyje arba okupuotose teritorijose, tai jie tada deda ant lėkštelės savo koncertinius turus kitame pasaulyje. Mes kažkaip turime bendrai sutarti, kad jeigu tai yra agresorius, to agresoriaus palaikytojai neturi būti demokratinėje šalyje“, – tikino D. Jakavičius.
„Čia jau sena tendencija, kad rusai bando atskirti kultūrą nuo politikos. Bet puikiai žinome, kad net ir kultūra, religija pas juos yra dalis agresyvios imperinės politikos“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
D. Kuolys: įvesdami draudimus turime remtis savo tradicijomis
Premjero patarėjo D. Kuolio nuomone, svarstydama įvesti draudimus, susijusius su rusiška kultūra, mūsų šalis turėtų vadovautis savosiomis tradicijomis, o ne žiūrėti į kitų dviejų Baltijos valstybių pavyzdį.
„Mes dabar mėginame žiūrėti į savo visuomenę kaip į kažkokią infantilę, nuo kurios reikia daug ką atriboti, manipuliuoti, dresuoti“,– Eltai teigė jis.
„Turime remtis savo tradicijomis ir pasitikėti savo galia. Na, iš tikrųjų, mes neturime į save žiūrėti kaip į tokias dresuotinas beždžionėles – be savo proto, be savo susivokimo, be supratimo reikalų. Lietuviai, kaip rodo tyrimai, yra pakankamai patriotiški, branginantys savo valstybę, nusiteikę prieš rusišką imperializmą labai stipriai – tai yra tradicinis nusiteikimas“, – akcentavo kultūrologas.
Jo teigimu, Rusijos imperialistinę politiką vertinti kritiškai bei jai atsispirti – būtina. Tačiau esą „rungtyniauti“ kultūros srityje nereikėtų.
„Kultūra yra labai sudėtingas ir nevienareikšmis audinys. Tai dėl to rungtyniauti kultūros srityje – kas ką daugiau nugriaus, kas didesnes sienas pastatys – yra nevykusios lenktynės. O, šiaip, taip, mes turime matyti ir hibridinius karus, ir atsispirti tiems hibridiniams karams, bet protingai, išmintingai“, – nurodė D. Kuolys.
Lyginant nacionalinius sprendimus dėl tam tikrų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, jo teigimu, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į skirtingą Latvijos bei Estijos istorinę, demografinę bei teisinę padėtį.
„(Įvesdami draudimus – ELTA) jie elgiasi civilizuotai. Kitas dalykas – jie yra labiau pažeidžiami – jie turi didesnį nuošimtį rusų tautybės gyventojų ir jie turėjo kitokius pilietybės įstatymus negu Lietuva. Kita vertus, jie neturėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), kurioje gyveno ir rusakalbiai ar rusėnakalbiai piliečiai“, – sakė D. Kuolys.
Be kita ko, buvusio kultūros ir švietimo ministro nuomone, nepakankamai integruotos rusiškos mokyklos Lietuvoje turėtų būti „labiau atgręžiamos į Lietuvos ir Europos bendrus reikalus“.