„Šiemet pastebėta nauja tendencija, kai migrantai dažniau naudoja tunelius, kad patektų į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – Eltai pasakojo R. Liubajevas.
Pasak VSAT vado, šiais metais Lietuvoje fiksuota apie 10 tunelių, kuriais migrantai bandė, o kai kuriais atvejais ir neteisėtai pateko į šalies teritoriją.
Paprastai, pasak pasieniečių vado, aptikus tokius tunelius, jais į Lietuvą patekę migrantai yra atgrasomi arba sulaikomi, o patys tuneliai užverčiami žemėmis.
Pasieniečiai Lazdijų r. užkirto kelią migrantams: bandymas išsikasti požeminį tunelį ir įsibrauti į Lietuvą vėl nepavyko
Anot R. Liubajevo, Lenkijos pasieniečiai su tokiomis tendencijomis susidūrė jau prieš kelis metus ir savo patirtimi, kaip užkardyti tokius veiksmus, spėjo pasidalinti su Lietuvos pareigūnais.
„Lenkijos pasieniečiai taip pat ir su mumis pasidalino savo patirtimi, taigi nors ta nauja tendencija atsirado, mes jau buvome šiek tiek pasiruošę tokiems veiksmams. Be to, ir mūsų stebėjimo sistemos suteikia galimybę fiksuoti tuos darbus, kol jie dar vyksta po žeme. Dažniausiai tie darbai fiksuojami ir laukiama, kad migrantai pasirodys Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuomet organizuojamos sargybos, kad galima būtų sulaikyti arba atgrasyti migrantus, kai jie bando neteisėtai patekti į Lietuvą“, – kalbėjo VSAT vadas.
Susiję straipsniai
R. Liubajevas pasakojo, kad VSAT turi įrangą, kurios pagalba galima fiksuoti kasamus tunelius, taip pat bando ir naujas technologijas.
„Praėjusią savaitę buvo išbandyta skanavimo įranga, kuri suteikia galimybę aptikti ertmes žemėje. Iš dalies pasiteisino ta nauja technologija, šią įrangą mums laikinai paskolino Lenkijos pasieniečiai, kurie tokią jau yra įsigiję. Planuojame artimiausiu metu taip pat įsigyti panašią“, – dėstė pašnekovas.
R. Liubajevas tvirtino, kad paprastai tuneliai pradedami kasti Baltarusijos teritorijoje, tada kasami po Baltarusijos ir Lietuvos siena. Galiausiai juos bandoma baigti kasti kuo toliau nuo sienos linijos, taip siekiant, kad patekimo į Lietuvą momentą būtų kuo sunkiau užfiksuoti.
„Dėl to tie tuneliai gali būti gana ilgi. Ilgiausias, kurį mes aptikome, buvo apie 25 metrų ilgio Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai dar reikia suprasti, kad kažkie tų metrų buvo Baltarusijos pusėje, tačiau, kiek ten jų, pasakyti yra labai sudėtinga. Matyt bendras ilgis tokio tunelio galėtų būti apie 30–40 metrų“, – aiškino VSAT vadas.
Jo teigimu, tuneliai neretai kasami 8 metrų gylyje, jų vidus yra tvirtinamas mediena.
Kaip teigė R. Liubajevas, tokia tunelių kasimo specifika, jų įrengimas rodo, kad prie tunelių kasimo prisideda arba migrantams kasti padeda Baltarusiją valdančio Aliaksandro Lukašenkos režimas.
„Tai yra sudėtingas darbas, kuris reikalauja tam tikrų įgūdžių ir tam tikros logistikos: turi būti patiekta mediena, kurios pagalba būtų sutvirtinamas tunelis. Tai dar kartą įrodo, kad šioje veikloje dalyvauja ne vien migrantai, o prie to aktyviai prisideda ir Baltarusijos pusė, galbūt suteikdama logistiką arba leidžianti migrantams veikti pasienio ruože. Tai parodo, kad, ko gero, kaimyninės šalies režimas neatsisako savo ketinimų tą įtampą mūsų pasienyje išlaikyti“, – dėstė R. Liubajevas.
Fiksuojama vis daugiau migrantų iš Afrikos šalių
Kalbėdamas apie neteisėtą migraciją, R. Liubajevas teigė, kad matomi pokyčiai migrantams brautis į Europos Sąjungos šalis padedančių Baltarusijos pareigūnų veiksmuose.
„Jeigu anksčiau, neteisėtos migracijos krizės metu, A. Lukašenkos režimas aktyviai organizuodavo keliones į Baltarusiją, toliau teikdavo paramą migrantams nugabenant juos prie sienos, aktyviai stumiant į Europos Sąjungos teritoriją, tai šiandien mes tokio didelio įsitraukimo logistikos prasme nematome“, – aiškino VSAT vadas.
„Tačiau fiksuojame režimo pagalbą, paramą migrantams, kai jie atsiranda prie sienos su Europos Sąjunga (...). Fiksuojame, kad kartais A. Lukašenkos režimo pareigūnai gadina fizinį barjerą. Šiuo atveju dažniausiai tokių incidentų būna prie Latvijos ir Baltarusijos sienos“, – pridūrė jis.
Anot R. Liubajevo, taip pat pastebima, kad į Lietuvą, Latviją dažniau bando patekti migrantai iš Afrikos šalių.
„Šiai dienai dažniau fiksuojame migrantus iš Afganistano, Pakistano, nemažai fiksuojame Afrikos šalių gyventojų, ypatingai tuos, kurie atkeliauja pas mus per Latviją. Kažkodėl maršrutą per Latviją išnaudoja Afrikos šalių migrantai“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į Lietuvą neįleista apie 25,6 tūkst. neteisėtų migrantų. Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.