Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje siunčia aiškią atgrasymo žinią potencialiam agresoriui ir stiprina sąjungininkų įsipareigojimą mūsų šaliai, sako gynybos ekspertai.

Tačiau jie taip pat pabrėžia, kad šalies saugumas pirmiausia priklauso nuo pačios visuomenės pasirengimo.

Gynybos eksperto Dariaus Antanaičio teigimu, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje svarbus ne tik dėl papildomų karinių pajėgumų. Pasak jo, vokiečių karių buvimas mūsų šalyje reiškia, kad blogėjant saugumo situacijai sąjungininkų veiksmai būtų planuojami dar iki galimo karinio konflikto.

„Tai reiškia, kad jeigu kažkokie indikatoriai atsiranda, mums nereikės skatinti 5-ojo (NATO – ELTA) straipsnio, nereikės prašyti (sąjungininkų pagalbos – ELTA). Jie patys čia atvyks dar iki galimo kontakto su priešu“, – laidoje „ELTA pokalbis“ kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42320100]]

Pasak D. Antanaičio, tai stiprina ir atgrasymą, kadangi potencialus agresorius, planuodamas galimus veiksmus, jo teigimu, turi vertinti ne tik Lietuvos, bet ir čia dislokuotų bei galinčių greitai atvykti sąjungininkų pajėgumus.

„Jeigu rusai vykdo planavimą, jie žiūri, kokie pajėgumai yra pas mus. Jie turi priskaičiuoti ir tuos pajėgumus, kurie galėtų atvykti pas mus, ir bet koks planuotojas, pasižiūrėjęs, jeigu pas tave tikimybė laimėti yra pakankamai maža arba mažesnė negu, tarkim, 80 procentų, tu tiesiog nelįsi ten“, – sakė gynybos ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:42903096]][[ge:lrytas:lrytas:42909569]][[ge:lrytas:lrytas:43242759]][[ge:lrytas:lrytas:43288955]]

„Aišku, su rusais yra savi reikalai, kaip mes matėme Ukrainoje, bet, vėlgi, mes esame gerokai galingesni už visą Rusiją. Mes galingesni ir industrine prasme, ir ekonomine, ir karine, ir žmonių prasme“, – pridūrė jis.

D. Antanaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje gali turėti ir ilgalaikį socialinį poveikį. Jo teigimu, kartu su kariais atvykstančios jų šeimos skatins glaudesnį bendravimą, atsiras daugiau bendrų interesų ir verslo ryšių, o tai gali prisidėti ir prie visuomenės mentaliteto pokyčių.

„Aš manau, Vokietijos brigados atėjimas į Lietuvą yra žymiai daugiau negu tik karine ar saugumo prasme. Man labai svarbi, pavyzdžiui, socialinė pusė. Gal pagaliau mes vietoje davai vartosime kokį kitą žodį. Tai yra mentaliteto pokyčiai“, – pažymėjo jis.

NATO gynyba grindžiama abipusiais įsipareigojimais

Savo ruožtu asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas teigė, kad sąjungininkai yra neatsiejama Lietuvos saugumo dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:43334295]]

„Sąjungininkai yra mūsų sudėtinė dalis visų veiksmų, ypač kai šnekame apie gynybą“, – laidoje „ELTA pokalbis“ sakė T. Godliauskas.

Jis pabrėžė, jog NATO per pastaruosius 4–5 metus reikšmingai pasikeitė, o Europoje išaugo investicijos į gynybą ir pajėgumų stiprinimą.

„Mes turime didžiulį pokytį pinigų ir investavimo prasme Europoje į savo pajėgumus. Mes suprantame ir didžioji dalis Europos, ir ne tik Europos, suprato, ką reiškia gynybos pramonės efektyvus veikimas ir poreikio atliepimas laike. Ir šitoje vietoje tikrai matome pokytį, kad gynybos pramonės parengtis keičiasi“, – kalbėjo T. Godliauskas.

„NATO kaip Aljansas, kuris pirmoje vietoje yra gynybinis Aljansas, užtikrinantis visų savo narių saugumą, iš tikrųjų turi labai aiškų sumanymą ir reikiamus pajėgumus, kurie gintų Aljansą atsitikus jo krizei“, – tęsė jis.

T. Godliauskas atkreipė dėmesį, kad kiekviena NATO valstybė turi prisidėti prie bendros gynybos stiprindama savo pajėgumus. Kaip pabrėžė pašnekovas, Lietuva nėra išimtis.

„Kiekviena šalis turi atlikti tam tikrus namų darbus, taip pat Lietuva. Tų namų darbų įgyvendinimas nemaža dalimi yra mūsų išreikštų pinigų dalis, kurią mes skiriame, kad mes atlieptume ir būtume NATO pajėgumo arba rikiuotės ne silpnoji grandis, bet būtume tame flange tie, kurie atlaikys ir turės reikiamus pajėgumus. Jeigu vienas bus silpnas, tada visi nuo to kentės“, – kalbėjo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas.

D. Antanaičio teigimu, svarbu suprasti, kad sąjungininkystė turi būti grindžiama abipusiu įsipareigojimu.

„Kalbant apie sąjungininkus, tai čia taip pat kaip ir šeimoje – jeigu valstybė arba visuomenė yra šeima, tai tu turi turėti draugų. Ar tau reikia pasiskolinti pinigų iki atlyginimo, ar tau kažko pritrūksta, ar tau kažką suskausta – tai yra sąjungininkas, tavo kaimynas, kuris ateis tau padėti. Bet reikia nepamiršti, kad ir tu jam turi ateiti į pagalbą. Čia nėra tik vienpusis eismas, kad tik „duok, duok, duok man“, tu irgi turi būti pasiruošęs padėti, paskolinti tuos pinigus iki algos arba nueiti į parduotuvę, kada jis serga. Šiuo atveju, aš sakyčiau, kad tai nėra kažkaip atskiriami dalykai“, – aiškino jis.

Valstybės saugumas priklauso nuo visuomenės pasiruošimo

Vis dėlto abu pašnekovai pabrėžė, kad Lietuvos gynyba priklauso ne tik nuo kariuomenės ir sąjungininkų pajėgumų. Jų teigimu, saugumo pagrindas pirmiausia prasideda nuo pačios visuomenės pasiruošimo ir valios veikti šalies labui.

[[ge:lrytas:lrytas:43334300]]

„Kaip pagrindinį elementą išskirčiau visuomenės dalį, kuri, iš tikrųjų, prasideda dar nuo šeimos, mokyklos paruošimo, universiteto, darbovietės ir jau individualių kiekvieno žmogaus pasirengimo dalių. Žmogus kaip epicentras, jo gebėjimas, jo nusiteikimas ir jo valia ginti šalį turėtų būti kertinė valstybės gynybos galios sudėtinė dalis, į kurią mes turime investuoti“, – sakė T. Godliauskas.

„Visuomenės svarba yra be galo svarbi kariniam dėmeniui visomis prasmėmis. Mes kalbame ir apie karinę tarnybą, apie visuotinį šaukimą, mes kalbame apie resursus, kurie reikalingi kariuomenei tam, kad ji galėtų atlikti savo funkciją – apsaugoti valstybės suverenumą ir ginti valstybę“, – tęsė jis.

Kalbėdamas apie visuomenės vaidmenį gynyboje, D. Antanaitis pabrėžė, kad valstybė nėra atskirta nuo savo piliečių.

„Valstybė nėra kažkokia mitologinė būtybė. Tai yra mūsų bendruomenė. Mes susitariame gyventi pagal tam tikras taisykles, mes išrenkame žmones, kas už ką atsakingas, ir tai yra valstybė, tai yra visuomenė“, – sakė jis.

T. Godliauskas teigė, kad visuomenės vaidmuo, kalbant apie valstybės saugumą, nėra vien simbolinis – piliečiams svarbu turėti praktinių įgūdžių.

„Kiek mes esame saugūs, tiek valstybė yra saugi. Mes negalime iš tokios pilietinės, individualios pusės žiūrėti, kad valstybė turi suteikti mums kažkokias paslaugas, kad mes jaustumėmės saugūs. Tai yra mūsų pačių reikalas apsaugoti savo artimą, save patį, gebėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą, turėti reikalingas atsargas namuose, kurios reikalingos, jeigu kas atsitiktų“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip skelbė ELTA, planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, apie 190 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki keliems tūkstančiams karių.

Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.

Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Bendras ELTA ir Vokietijos ambasados turinio projektas „NATO brigada Lietuvoje: visuomenės atsparumo stiprinimas kovojant su dezinformacija“.

Ką Lietuvai reiškia Vokietijos brigada: gynybos ekspertai prakalbo atvirai (1)