Darbo grupės nuomone, tai ne tik akademinis, bet ir strateginis valstybės interesas, kuris yra svarbus atsparumo informacinėms grėsmėms bei tarptautinės komunikacijos kontekste.
Darbo grupei vadovavęs Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Valdas Rakutis sako, kad šiuo metu trūksta sisteminio požiūrio į šias problemas.
„Kalbant apie mūsų mokslinius tyrimus, norėčiau pasakyti, kad kiekviena institucija darydavo savo darbus, bet nebuvo tokio visumos matymo, veiksmų koordinavimo. Dėl to susidarydavo disproporcijos. Vienos temos yra labiau ištirtos, kitos visiškai apleistos ir niekas nežiūrėdavo šitų dalykų. Todėl bandysime per darbo grupės parengtas gaires identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – Eltai sakė opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys profesorius Valdas Rakutis.
Susiję straipsniai
LDK tyrimų ir įprasminimo programa apimtų fundamentinius ir taikomuosius istorijos, istorinės geografijos, archeologijos, menotyros, materialaus ir nematerialaus paveldo, kultūrinio–istorinio kraštovaizdžio, kultūrinės–istorinės atminties tyrimus.
Į programą taip pat siūloma įtraukti istorinės kartografijos ir vizualinių priemonių, pavyzdžiui, atlasų, schemų, skaitmeninių žemėlapių rengimą.
Savo išvadas pateikusi darbo grupė siūlo tirti bei viešinti LDK kultūrinės ir istorinės atminties objektus bei kultūrinio–istorinio kraštovaizdžio kompleksus, pilis, rezidencijas, bažnyčias, kitus sakralinius statinius, mūšių vietas, valdovų ir didikų atminties ženklus. Beje, siūloma įtraukti ir objektus, esančius už dabartinių Lietuvos Respublikos sienų.
Taip pat siūloma skaitmeninti LDK paveldą, kurti virtualų LDK atminties mokslinį archyvą, kuris apimtų objektus Lietuvoje ir už jos ribų.
Paklaustas, ar nebus problematiška skaitmeninti objektus, esančius, pavyzdžiui, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, V. Rakutis sakė, kad ateityje situacija gali pasikeisti.
„Gal po metų nebus problematiška. Laikai keičiasi. Šiandien nėra normalių santykių su Baltarusija, bet, manau, kad ateityje jie vis tiek atsiras, situacija normalizuosis. Čia matau dvi problemas – litvinizmą, sakyčiau, tai yra baltarusių toks keistas požiūris į Lietuvos istoriją, iš kitos pusės – lietuviai nežino Baltarusijos istorijos“, – pastebi Lietuvos karo istorikas V. Rakutis.
Jei būtų pritarta LDK tyrimų programai, mokslininkams atsirastų galimybė vykdyti 10–20 metų trukmės tyrimus, ypač tokiose srityse, kaip istorinė geografija, paveldo sisteminimas.
Siūlomi du alternatyvūs LDK tyrimo modeliai
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sudaryta darbo grupė siūlo svarstyti du alternatyvius LDK tyrimų modelius.
V. Rakučio nuomone, realiausias variantas būtų tarpinstitucinis LDK tyrimų koordinavimo modelis, kuris būtų grindžiamas esamų institucijų – Lietuvos istorijos instituto, universitetų, muziejų, paveldosaugos įstaigų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) pajėgumais.
„Toks modelis sudarytų sąlygas specialistams vykdyti sisteminius tyrimus ne vien projektiniu, bet ir nuolatiniu pagrindu, formuotų kultūrinės–istorinės atminties politiką integruodamas įvairialypį LDK palikimą“, – sako V. Rakutis.
Darbo grupė taip pat siūlo svarstyti alternatyvią galimybę steigti atskirą LDK tyrimų centrą, kuris veiktų kaip nuolat finansuojama valstybinė mokslo ir paveldo institucija. Toks centras telktų istorikus, menotyrininkus, paveldo tyrėjus, kartografus ir kitų sričių specialistus, vykdytų ilgalaikius, kompleksinius LDK istorijos, teritorinės struktūros ir paveldo tyrimus.
Beje, išvadas Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai pateikusi darbo grupė taip pat siūlė svarstyti ir kitus galimus variantus, pavyzdžiui, atskiros arba specializuotos LDK tyrimų krypties įtvirtinimą Lietuvos mokslo taryboje. Taip pat svarstyta galimybė Kultūros ministerijoje ar Kultūros taryboje numatyti papildomas kultūros ir istorinės atminties priemones.
LDK paveldas nėra sistemiškai identifikuotas
Nepaisant pavienių akademinių ir kultūrinių iniciatyvų, darbo grupės nuomone, Lietuvoje iki šiol nėra suformuota sisteminė, ilgalaikė valstybės politika, leidžianti kryptingai koordinuoti LDK paveldo tyrimus bei jų sklaidą.
„Lietuvos visuomenėje, taip pat ir švietimo sistemoje, LDK laikotarpis nėra suvokiamas kaip integralus Lietuvos valstybingumo pamatas, o neretai yra fragmentuojamas, lokalizuojamas tik dabartinės Lietuvos teritorijos rėmuose“, – sako V. Rakutis.
Darbo grupė atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta kokybiškų istorinių žemėlapių, atlasų ir vizualinių priemonių, leidžiančių suvokti LDK istorinę geografiją, teritorinę struktūrą, karinius, politinius ir kultūrinius procesus.
LDK paveldas, esantis už dabartinių Lietuvos sienų (ypač – Lenkijoje, Latvijoje, istorinėse pasienio teritorijose), anot darbo grupės, nėra sistemiškai identifikuotas, aprašytas ir integruotas į Lietuvos atminties politiką.
„Lietuvos mokslininkų dalyvavimas tarptautiniuose LDK tematikos tyrimuose, konferencijose ir diskusijose nėra pakankamai nuosekliai ir struktūriškai remiamas, o tai silpnina Lietuvos pozicijas tarptautiniuose istorijos ir atminties diskursuose, ypač regiono geopolitinių ir informacinių iššūkių kontekste“, – savo išvadose pažymi darbo grupės nariai.
Dabartinis projektinis ir trumpalaikis finansavimo modelis, jų teigimu, neleidžia vykdyti ilgamečių, kompleksinių LDK paveldo tyrimų.
Darbo grupė taip pat pažymi, kad trūksta jaunųjų tyrėjų, ypač dirbančių su viduramžių, senosios dailės, materialaus paveldo temomis, taip pat turinčių darbui su šaltiniais būtinas kalbines kompetencijas.
„LDK tematikos tyrimų ir įprasminimo veiklos turėtų būti laikomos valstybiniu interesu, o ne vien atskirų mokslininkų ar institucijų iniciatyva“,– tvirtina V. Rakutis.
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, pritarusi darbo grupės išvadoms, dėl jų įgyvendinimo kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, mokslinius institutus.
V. Rakutis nesiėmė pasakyti, kiek lėšų galėtų pareikalauti LDK tyrimų programos įgyvendinimas.
„Negalėčiau šiuo metu pasakyti, kiek tai galėtų kainuoti. Kažkokio čia ženklaus padidinimo neprojektuojame. Tai yra mokslui skiriami pinigai. Mes sakome, kad juos reikėtų paskirstyti taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas“, – Eltai sakė V. Rakutis.
ELTA primena, kad Seimo sudarytoje lituanistine veikla besirūpinančioje komisijoje dirba 17 narių – 6 parlamentarai ir 11 įvairių ministerijų ir organizacijų atstovų.
Ši komisija padeda Seimui ir Vyriausybei formuoti lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo valstybinę politiką, teikia pasiūlymus jos įgyvendinimo klausimais.