Valstybinės laidotuvės – ne kiekvienam: kuo ypatingas K. Prunskienės pagerbimas (3)

Valstybinės laidotuvės yra aukščiausio lygio pagerbimo ceremonija, finansuojama valstybės lėšomis. Jos rengiamos mirus esamiems ar buvusiems šalies vadovams, signatarams bei kitiems itin nusipelniusiems valstybės asmenims.

Ceremonijoje dalyvauja garbės sargybos kuopa, naudojama valstybinė simbolika, o laidojimo vieta parenkama ypatingose kapinių dalyse.

Daugiau detalių apie K. Prunskienės laidotuves paaiškės pirmadienį, rugpjūčio 3 d., kai Vyriausybės lygmeniu bus priimti galutiniai sprendimai.

Lietuvoje valstybinių laidotuvių eiga numatyta tik prezidento mirties atveju. Kiti asmenys, net jei jie užėmė kitus vadovaujančius postus valstybėje, savaime neįgyja teisės į valstybines laidotuves.

Kalbant apie prezidentą, jis laidojamas ir jo atminimas įamžinimas valstybės lėšomis. Tai galioja tiek mirus pareigas einančiam šalies vadovui, tiek prezidentui, kurio įgaliojimai nutrūkę.

Prezidento mirties atveju sudaroma Respublikos Prezidento laidojimo komisija, kuri priima sprendimą dėl laidojimo ceremonialo: gedulo paskelbimo, nekrologo išplatinimo žiniasklaidoje, velionio šarvojimo ir atsisveikinimo su juo, kapavietės parinkimo bei parengimo laidojimui ir laidojimo tvarkos.

Sprendimas dėl prezidento laidojimo ceremonialo priimamas įvertinus prezidento valią, jeigu ji buvo pareikšta testamente arba kitame notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente. Prezidento sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai gali pateikti savo siūlymus. Jeigu prezidentas laidojamas laikantis religinių apeigų, – ir religinė bendruomenė.

Vyriausybė savo ruožtu skelbia gedulą, jo datą, nustato Lietuvos valstybės vėliavos su gedulo ženklu iškėlimo vietas ir laiką.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija apie prezidento mirtį ir jo laidotuves nedelsdama informuoja Lietuvos akredituotus užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovus ir Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje.

Prezidentas laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse, išskyrus atvejus, kai dokumentu prezidentas buvo pareiškęs kitokią valią.

Apie K. Prunskienės mirtį pranešta ketvirtadienį, liepos 30 d. Ji mirė eidama 84-uosius metus. 2012 m. vasarį K. Prunskienę ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.

Aktyvią politinę veiklą K. Prunskienė pradėjo 1988 m., politikė buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė.

1990–1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, K. Prunskienė buvo pirmoji Vyriausybės ministrė pirmininkė. Būtent ji 1990 m. pirmoji susitiko su JAV prezidentu George‘u Bushu, Didžiosios Britanijos premjere Margaret Thatcher, Prancūzijos prezidentu François Mitterrandu, Vokietijos kancleriu Helmutu Kohliu. Įvykus šiems susitikimams paskutinysis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva.

Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę K. Prunskienei Romoje (Italija) įteiktas Minervos apdovanojimas, kuris skiriamas už nuopelnus skiriamas moterims.

Ne vienerius metus narpliota tema dėl galimo K. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB, tačiau ji tai neigė. Su politike sietas ir esą jos galimai buvęs slapyvardis „Šatrija“.

1992 m. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB, tačiau 2003 m. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nėra įrodymų, jog politikė slapta bendradarbiavo su SSRS saugumo struktūra.

2010 m. birželio 26 d. mirė Algirdas Brazauskas, 1993–1998 m. ėjęs Lietuvos prezidento pareigas. Vyriausybė 2010 m. birželio 29–liepos 1 dienomis buvo paskelbusi gedulą.

Pačios valstybinės laidotuvės įvyko liepos 1 d.

Atsisveikinimas su A. Brazausku vyko Prezidentūroje, velionis palaidotas Antakalnio kapinėse dalyvaujant valstybės institucijų atstovams ir garbės sargybai.

Iki tol, birželio 29 d., velionio karstas iš Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės atneštas į Prezidentūros Kolonų salę, buvo surengtas iškilmingas Seimo posėdis, su mirusiuoju atsisveikino aukščiausi šalies vadovai, Nepriklausomybės akto signatarai, partijos nariai, pirmosios vyriausybės ir A. Brazausko vadovautos vyriausybės nariai, patarėjai, ėję pareigas tuo metu, kai A. Brazauskas vadovavo šaliai, visuomenė.

Buvo besipiktinančiųjų, kad Jo Eminencija kardinolas metropolitas Audrys Juozas Bačkis šv. Mišias aukojo be A. Brazausko karsto Arkikatedroje. Tąkart Bažnyčia oficialiai sprendimo nekomentavo, tačiau būta svarstymų, kad jį galėjo lemti tai, jog A. Brazauskas su antrąja žmona Kristina Brazauskiene gyveno nesudarę bažnytinės santuokos.

2024 m. balandžio 20 d. mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Šiam politikui taip pat buvo surengtos valstybinės laidotuvės. Su juo buvo galima atsisveikinti laidojimo rūmų salėje Vilniuje.

Balandžio 24 d. velionis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Atsisveikinant su G. Kirkilu aidėjo salvės, buvo sugiedotas himnas.

Štai trejais metais anksčiau, 2021 m. balandžio 30 d., Anapilin išėjusiam Kovo 11-osios Akto signatarui, Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui buvo taikomas Nepriklausomybės akto signatarų mirties atveju nustatytas ceremonialas.

Urna su palaikais buvo pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose. Iš čia iki kapinių Antakalnyje ją lydėjo garbės sargyba ir orkestras. Politikas palaidotas šalia kitų Kovo 11-osios akto signatarų. Laidojimo ceremonijos pabaigoje sugiedotas himnas.

Kitoks buvo atsisveikinimas su prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkiene, mirusia 2023 m. gegužės 21 d.

Išslydėti pirmosios ponios žmonės rinkosi Prezidento rūmų Kolonų salėje.

Laidotuvių dieną Vilniaus arkikatedros bazilikoje aukotos šv. Mišios. Velionė palaidota

Kauno Petrašiūnų kapinėse. Iškilmingose laidotuvėse skambėjo daina „Lietuva brangi“.

A. Adamkienės laidotuvės nebuvo valstybinės.

„Atsisveikinimo su p. Alma Adamkiene ir jos laidotuvių organizatorius yra prezidentas Valdas Adamkus. Būti palaidotiems Kaune, prezidento Valdo Adamkaus gimtajame mieste, yra senas šeimos sprendimas“, – buvo pranešusi Prezidentūra.