Atvykėlių pagailėjo, o vėliau – pasigailėjo: vilniečių šeima liko priblokšta išvydusi nuomininkų paliktą butą Pataria teisininkė ir būsto draudikai (9)

Užuot sulaukę atsiprašymo bei kompensacijos, vilniečiai sulaukė policijos pareigūnų vizito, kuriuos iškvietė ir pats atvykėlis. Jis pasiskundė, neva buvo smaugiamas, nors galiausiai jokių priekaištų nebeturėjo.

„Labai skaudu, kai nebesijauti saugus savo šalyje. Kreipiausi ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes indas melagingai pasiskundė dėl smaugimo. Kai kas nors pasiūlo važiuoti namo migrantams, tai lygios galimybės gina nagais ir dantimis, nebūtinai esant kažkokiems įrašams, o tiesiog patikėdami žodiniais skundais. Tai jeigu ateis indas, pasakys, kad nuomotojas jį smaugė, kaip bus sprendžiama situacija? Jie jaučiasi nebaudžiami, gali daryti ką nori ir sugriovę namus, nesusimokėję mokesčių bėga atgal į savo šalį“, – piktinosi Karolina.

Kaip elgtis tokiu atveju Lrytas pasiteiravo teisininkės ir būsto draudimo specialisto.

Karolina su vyru sostinėje nuomoja du butus – vienas tuščias liko po to, kai vyras atsikėlė gyventi pas ją, o kitą paveldėjo iš artimųjų. Viename iš butų gyvena lietuvių šeima, su kuria, kaip tikino nuomotojai, niekada problemų nekilo.

Į kitą butą, kuris buvo ką tik po kapitalinio remonto, pernai metų lapkritį pora įsileido nuomininkę iš Indijos. Nors buvo prisiklausę įvairių istorijų apie šios tautybės žmonių supratimą apie tvarką ir gyvenimo įpročius, nenorėjo diskriminuoti moters ir ją priėmė į savo namus.

Po kelių savaičių jie sulaukė žinios, kad moteris staiga panoro išsikraustyti – esą pasijuto vieniša ir kaipmat apleido patalpas. Paliko jas nesutvarkytas, tačiau jokios turtinės žalos nebuvo padariusi.

Dėl tokio skubaus nuomininkės išsikraustymo Karolinai su vyru teko skubiai ieškoti naujų buto gyventojų. Buvo žiema, gruodžio pradžia, prieššventinis laikotarpis. Tokiu metu neatsirado žmonių, kuriems greitai reikėtų būsto, o išlaikyti dar vieną butą patiems vilniečiams finansiškai neapsimokėjo.

Tada į duris vėl pasibeldė indai. Šįkart dviese – broliai. Sutartis su naujaisiais nuomininkais buvo pasirašyta pernai metų gruodžio pradžioje, o, kadangi būstus nuomoja legaliai ir pinigus už nuomą bei komunalines paslaugas gauna bankiniu pavedimu, važinėti į namus nereikėjo.

Tiesa, vieną kartą juos teko aplankyti dėl namo renovacijos reikalų. Tuo metu bute buvo netvarka, tačiau niekas nebuvo apgadinta, todėl į situaciją pora pasižiūrėjo pro pirštus ir skandalo nekėlė.

Vyrai sakė, esą atvyko į Vilnių studijuoti, tačiau iš balkone sukrautų kurjerių krepšių vėliau Karolina suprato, kad jie greičiausiai čia atkeliavo tiesiog užsidirbti.

Pirmoji „raudona lemputė“ įsijungė, kai vieną vakarą Karolinos vyrui paskambino kaimynai ir pranešė, kad jo buto durys paliktos visiškai atviros – įjungtos visos šviesos, televizorius, bet nieko namuose nėra. Butą nuomojantys indai paaiškino, esą tik trumpam išėjo į kitąpus gatvėje esančią parduotuvę. Nuolat vėluodavo ir bankiniai pavedimai už nuomą.

Šių metų balandžio 1 dieną turėjo baigtis brolių nuomos sutartis. Jie paprašė ją pratęsti iki liepos. Per tą laiką nuomininkai spėjo persirotuoti – vienas iš brolių išvyko atgal į Indiją, likęs priėmė naują kambarioką, o galiausiai išvyko ir antrasis brolis, atsikėlė naujas žmogus. Sutartis buvo persirašyta su naujaisiais buto gyventojais. Irgi indais.

„Artėjant liepos 1 dienai gavome žinutę, kad leistume pagyventi dar mėnesį, nes jiems nepavyksta rasti naujos gyvenamosios vietos. Mes nenorėjome daugiau su jais turėti reikalų, bet, kadangi esame žmogiški žmonės, nenorėjome mesti ir į gatvę, todėl leidome pagyventi, kol susiras namus už simboliškai didesnę kainą“, – teigė Karolina.

Vyrai iškart susimokėjo už papildomą nuomos mėnesį ir per tą laiką žadėjo susirasti naują būstą. Rugpjūčio pirmąją, kai jie turėjo išsikraustyti, į butą atvykę jo savininkai patyrė tikrą šoką.

„Viskas, į ką investavome pinigus, laiką ir nervus buvo tiesiog sugriauta: įdaužtas langas, sudaužytos muilinės, ant sienų priklijuota kramtomoji guma, nudaužti baldų kampai, keliose vietose nudegintas stalviršis, viduryje kambario stovi svetima sofa, o mūsų pirkta, nauja, visiškai sutaršyta ir įmesta į balkoną. Sulaužytos vonios durys, pakilusios grindys ir stalviršiai, matomai buvo kažkas užlieta“, – pasakojo vilnietė.

Jos vyras dar bandė kalbėtis su daiktus ramiai besikrovusiu bute tuo metu dar buvusiu Indijos piliečiu, pabrėždamas, kad arba šis turi sumokėti už visą padarytą žalą, arba bus kviečiama policija. Tačiau nuomininkas nereagavo į jokius žodžius.

Galiausiai Karolinos vyras paskambino policijos pareigūnams, o šie tiesiog pasiūlė viską nufotografuoti ir parašyti pareiškimą policijai. Į vietą pareigūnai neatvyko. O tada policiją išsikvietė pats indas.

„Kokiu pagrindu – dar nebuvome supratę. Atvykę pareigūnai pasikalbėjo ir su vyru, ir su nuomininku, kuris, pasirodo, kol mes kalbėjomės, sugalvojo prasidrėksti sau kaklą ir išsikvietęs ne tik pareigūnus, bet ir greitąją, tvirtino, kad mano vyras jį smaugė“, – patirto šoko neslėpė Karolina.

Nuomininką apžiūrėję medikai paklausė, kas jį sužalojo, tačiau jis tylėjo ir nieko nebesakė. O policijos pareigūnai, anot moters, indų tautybės vyrą pabarė, kad šis nėra savo šalyje ir turi laikytis mūsų tvarkos bei taisyklių.

„Pareigūnams pretenzijų neturime. Bet iškėlus klausimą, ar mums padėtų advokatas, jie pasakė, kad galim bandyti, jie pasidalins visa informacija, kurią turi apie šį įvykį, bet „geriau neprasidėkit, tokių kaip jūs, kurie nukenčia, yra labai daug. Laikykit tai gyvenimiška pamoka“. Kad pasimokėme, tai tikrai“, – pripažino Karolina.

Kol kalbėjosi su policijos pareigūnais, medikų apžiūrimas atvykėlis pradėjo siautėti, grasino Karolinos vyrui, kad jei jie dabar būtų Indijoje, jam akmeniu būtų suknežinta galva. Policija paprasčiausiai pasiūlė vyrui apsiraminti.

„O ar tai nėra neapykantos kalba? Ar grasinimas? Nesu teisininkė, bet tikrai manau, kad kažką „pripaišyti“ šitam svečiui tikrai būtų galima. Esame pilietiški žmonės, mokame mokesčius, nuomojame butus, žinoma, legaliai. Bet kažkodėl likome neapginti. Niekaip. Daug žmonių nukenčia, bet geriau viską taip palikti, nes vis tiek nieko nelaimėsime? Mes nenorime kažko laimėti. Norime, kad tvarka visiems būtų vienoda. O ypač svečiams, kurie atvyksta į mūsų šalį. Kodėl jie yra lygesni?“ – retoriškai klausė vilnietė.

Ji kreipėsi į įvairias institucijas, prašydama padėti išspręsti situaciją. Norėtų ir bent jau materialinio žalos atlyginimo, bet nebesitiki jo sulaukti, nes tokie nuomininkai esą paprasčiausiai gali grįžti į savo gimtąsias šalis ir niekas jų neieškos.

„Labai skaudu, kai nebesijauti saugus savo šalyje. Kreipiausi ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes indas melagingai pasiskundė dėl smaugimo. Kai kas nors pasiūlo važiuoti namo migrantams, tai lygios galimybės gina nagais ir dantimis, nebūtinai esant kažkokiems įrašams, o tiesiog patikėdami žodiniais skundais. Tai jeigu ateis indas, pasakys, kad nuomotojas jį smaugė, kaip bus sprendžiama situacija? Jie jaučiasi nebaudžiami, gali daryti ką nori ir sugriovę namus, nesusimokėję mokesčių bėga atgal į savo šalį“, – piktinosi Karolina.

Pora skaičiuoja patyrusi mažiausiai 4 tūkst. eurų finansinių nuostolių, bet mano, kad suma bus dar didesnė. Jie kreipėsi į savo būsto draudimo bendrovę. Šiuo metu aiškinamasi, kokio dydžio sumą jiems galėtų atlyginti.

Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio atstovas Tomas Bražėnas portalui Lrytas patvirtino, kad šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, Karolinos nurodytu adresu pareigūnai buvo kviesti du kartus – 15:38 val. kreipėsi buto savininkas dėl galimai suniokoto buto, o 15.47 val. kreipėsi buto nuomininkas dėl galimo konflikto su buto savininku.

„Atvykus pareigūnams buto nuomininkas jokių pretenzijų neišreiškė, o buto nuomotojas informavo, jog kreipsis civiline tvarka į teismą dėl nuomos sutarties pažeidimų ir žalos atlyginimo“, – Lrytas nurodė jis.

Kaip dažnai gyventojai kreipiasi dėl problemų su nuomininkais iš trečiųjų šalių, policijos atstovas atsakyti negalėjo – tokia statistika nėra vedama.

Lrytas kreipėsi į teisininkę, mediatorę Raimondą Joskaudienę su klausimu, ką tokiu atveju daryti būsto savininkams.

„Tokioje situacijoje svarbu veikti ne vienu, o keliais lygiagrečiais teisiniais keliais: tinkamai užfiksuoti žalą, kreiptis į draudiką, pateikti išsamų pareiškimą policijai ir pareikšti civilinį reikalavimą nuomininkams.

Teisiškai nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, privalo grąžinti turtą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant tik į normalų nusidėvėjimą. Jeigu išnuomotas daiktas pabloginamas, nuomininkas turi atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius, nebent įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Išlaužtos durys, išdaužtas langas, nudeginti stalviršiai, sulaužyti baldai ar ant sienų priklijuota kramtomoji guma pagal savo pobūdį paprastai negali būti laikomi normaliu naudojimosi būstu nusidėvėjimu.

Tačiau net ir akivaizdžiai apgadinto turto atveju nuomotojui reikės įrodyti, kokios būklės turtas buvo perduotas, kada atsirado pažeidimai, kas juos padarė ir kiek realiai kainuos būklės atkūrimas“, – Lrytas nurodė teisininkė.

Ji pateikė žingsnius, kaip reikėtų elgtis:

„Pirmiausia – saugumas ir konflikto nutraukimas.

Jeigu asmuo elgiasi agresyviai, grasina ar yra tikimybė, kad konfliktas peraugs į fizinį susidūrimą, nereikėtų bandyti jo sulaikyti, užkirsti jam kelio išeiti ar pačiam jėga paimti daiktų. Reikia skambinti numeriu 112, aiškiai nurodyti, kad vyksta ne tik civilinis ginčas dėl buto, bet ir reiškiami grasinimai ar galimai provokuojamas fizinis konfliktas. Kai butas teisėtai ir faktiškai atgautas – grąžinti raktai, nuomininkai išsikraustė ir jų valdymas pasibaigė – reikėtų pakeisti spynas, užfiksuoti skaitiklių rodmenis, likusių raktų skaičių ir patalpų perdavimo momentą. Kol nuomininkas dar faktiškai gyvena bute, savavališkai keisti spynų, išjungti komunalinių paslaugų ar šalinti jo daiktų nereikėtų.

Antra – nedelsiant ir objektyviai užfiksuoti žalą.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti labai svarbus įrodymas, tačiau jis patvirtins daugiausia tai, kokia būklė buvo užfiksuota po nuomininkų išsikraustymo. Jis savaime neįrodys, kokios būklės butas buvo nuomos pradžioje.

Tai ypač aiškiai parodo Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-209–1041/2024. Teismas pripažino, kad mechaniškai pažeistos sienos, išlaužtos durys ir sugadinti baldai nėra normalus nusidėvėjimas, tačiau didelė nuomotojo reikalavimo dalis nebuvo patenkinta, nes perduodant butą nebuvo tiksliai užfiksuota jo pradinė būklė, daiktų vertė ir nusidėvėjimas. Net ir vėliau surašytas antstolio protokolas nepadėjo nustatyti, kurie konkretūs pažeidimai atsirado būtent ginčo nuomos laikotarpiu.

Todėl šiuo atveju reikėtų surinkti ir buto būklę iki nuomos patvirtinančius dokumentus: kapitalinio remonto sąskaitas, baldų pirkimo dokumentus, ankstesnes nuotraukas, skelbimo medžiagą, perdavimo aktus, susirašinėjimą su nuomininkais ir ankstesnio apsilankymo metu padarytas nuotraukas.

Kadangi nuomininkai ir faktiniai gyventojai keitėsi, ypač svarbu nustatyti, kokia būklė buvo kiekvienos naujos sutarties sudarymo momentu.

Trečia – tiksliai apskaičiuoti žalą.

Reikalaujama suma negali būti nustatoma vien pagal tai, kiek kainavo visiškai naujas daiktas. Reikia įvertinti sugadinto baldo ar įrenginio amžių, ankstesnę būklę, nusidėvėjimą, remonto galimybę ir atkuriamąją vertę. Teismas gali nepriteisti naujo daikto kainos, jeigu sugadintas daiktas buvo naudotas kelerius metus arba galėjo būti suremontuotas. Būtent dėl nusidėvėjimo neįvertinimo dalis reikalavimų minėtoje byloje buvo atmesta.

Ketvirta – nedelsiant kreiptis į draudiką.

Draudikui apie įvykį būtina pranešti draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Iki apžiūros nereikėtų išmesti sugadintų daiktų ar atlikti kosmetinio remonto, išskyrus neatidėliotinus darbus, būtinus žalai nedidėti, pavyzdžiui, sustabdyti vandens tekėjimą, išdžiovinti patalpas ar laikinai uždengti išdaužtą langą. Tokie darbai taip pat turi būti išsamiai fotografuojami.

Penkta – pateikti išsamų rašytinį pareiškimą policijai.

Aprašyti buto sugadinimai gali turėti tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje, požymių. Tačiau galutinė kvalifikacija priklausys nuo padarytos žalos dydžio, asmens tyčios ir surinktų įrodymų.

Sąmoningai melagingas pranešimas pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą tam tikrais atvejais gali būti vertinamas pagal BK 236 straipsnį, tačiau vien to, kad asmens versija nepasitvirtino, nepakanka – reikėtų nustatyti, kad jis žinojo pranešantis melagingus duomenis.

Pasakymas, kad žmogui būtų „akmeniu suknežinta galva“, pirmiausia turėtų būti vertinamas kaip galimas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. BK 145 straipsnio taikymui svarbu ne vien žodžiai, bet ir visas kontekstas: asmens agresyvumas, elgesys prieš ir po pasakymo, reali galimybė grasinimą įvykdyti ir tai, ar nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas jo bijoti.

Vien tai, kad grasinime minima Indija ar jį išsakė konkrečios tautybės asmuo, savaime nepaverčia tokio pasakymo „neapykantos kalba“. Neapykantos kalbos normos pirmiausia taikomos viešam tyčiojimuisi, niekinimui ar neapykantos ir smurto kurstymui prieš žmonių grupę dėl jos tautybės, rasės, religijos ar kito saugomo požymio. Šioje situacijoje labiau matomas asmeninis grasinimas konkrečiam žmogui, o ne viešas kurstymas prieš žmonių grupę.

Policijos pareigūno žodinis patarimas „geriau neprasidėti“ nėra procesinis sprendimas ir neatima teisės reikalauti tyrimo. Jeigu būtų priimtas formalus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jis turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro sprendimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokiam skundui paprastai nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarimo nuorašo gavimo.

Šešta – pareikšti civilinį reikalavimą.

Reikalavimą pirmiausia reikėtų reikšti visiems nuomos sutartį pasirašiusiems asmenims. Jeigu bute gyveno ir kiti, sutartyje nenurodyti žmonės, būtina nustatyti jų tapatybę ir faktinį vaidmenį. Vien gyvenimas kartu dar ne visada automatiškai reiškia solidariąją atsakomybę – ji turi būti nustatyta sutartyje, kilti iš įstatymo arba būti pagrįsta bendru žalos padarymu.

Jeigu yra duomenų, kad nuomininkai artimiausiu metu išvyks, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ar šalina savo turtą, kartu su ieškiniu verta įvertinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, areštuoti Lietuvoje esančias lėšas ar kitą turtą.

Tačiau vien užsienio pilietybė savaime nėra pakankamas pagrindas turto areštui – reikia pagrįsti realią būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

Dėl kreipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Galimai melagingo pranešimo apie smaugimą teisingumo netiria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tai policijos, prokuratūros ir, esant bylai, teismo kompetencijos klausimas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vertina, ar asmuo nebuvo diskriminuojamas, be kita ko, dėl tautybės, rasės, kilmės ar pilietybės.

Nuomininko pilietybė nesuteikia jam didesnės teisinės apsaugos nuo civilinės ar baudžiamosios atsakomybės. Tačiau ir nuomotojas negali atsisakyti nuomoti būsto ar taikyti skirtingų sąlygų vien todėl, kad asmuo yra tam tikros tautybės ar pilietybės. Teisės turi būti vienodos abiem pusėms.“

Pasak R. Joskaudienės, tokio pobūdžio nuomotojų ir nuomininkų ginčų pasitaiko, tačiau tikslaus jų skaičiaus ir dalies pagal nuomininkų pilietybę įvardyti ji negalėjo.

„Neturiu patikimų oficialių duomenų, kurie vienu metu išskirtų tris aplinkybes: kad turtas sugadintas nuomos santykių metu, kad tai padarė nuomininkas ir kokia buvo jo pilietybė. Todėl teigti, kad būstus dažniau niokoja būtent trečiųjų šalių piliečiai arba kad tokių atvejų daugėja, vien remiantis pavienėmis skaudžiomis istorijomis būtų nepagrįsta.

Atskirų asmenų elgesys negali būti automatiškai priskiriamas visai tautinei ar pilietybės grupei. Praktikoje didžiausią riziką paprastai sukuria ne žmogaus tautybė, o konkretūs požymiai: nuolat vėluojantys mokėjimai, neaiški asmens faktinė veikla ir pajamų šaltiniai, nuomininkų keitimas be aiškaus nuomotojo sutikimo, bute gyvenantys sutartyje nenurodyti asmenys, nepakankamas užstatas, neišsamus perdavimo–priėmimo aktas, nuolatinio adreso ir kontaktų užsienyje neturėjimas, nereagavimas į pirmuosius sutarties pažeidimus, nuomotojo atliekamų periodinių patikrų nebuvimas.

Taigi rizikos vertinimas turi būti individualus ir vienodai taikomas Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių piliečiams“, – aiškino teisininkė.

Ar tai, kad nuomininkas yra atvykęs iš trečiosios šalies ir gali paprasčiausiai pasprukti atgal į gimtinę, keičia situaciją materialinę žalą atlyginti reikalaujančiam nuomotojui?

„Materialinės atsakomybės požiūriu – nekeičia. Indijos pilietis už Lietuvoje sudarytos nuomos sutarties pažeidimus ir Lietuvoje padarytą žalą atsako pagal tas pačias taisykles kaip Lietuvos pilietis. Jo pilietybė nėra nei atsakomybę sunkinanti, nei nuo jos atleidžianti aplinkybė.

Tačiau pilietybė ir išvykimas gali reikšmingai pakeisti praktines išieškojimo galimybes. Jeigu asmuo išvyksta, bet Lietuvoje lieka jo banko sąskaitos, oficialus darbo užmokestis, automobilis ar kitas turtas, įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti vykdomas Lietuvoje per antstolį. Pats išvykimas skolos nepanaikina.

Lietuva ir Indija yra 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo užsienyje dalyvės. Tai sudaro teisinę procedūrą dokumentams įteikti Indijoje, tačiau ši sistema praktiškai nepadės, jeigu nuomotojas nežino tikrojo asmens adreso.

Dokumentų įteikimas taip pat dar nereiškia, kad Lietuvos teismo sprendimas automatiškai bus vykdomas Indijoje. Europos Sąjungos viduje sprendimų pripažinimą ir vykdymą palengvina Reglamentas Nr. 1215/2012, tačiau Indijai šis Europos Sąjungos režimas netaikomas.

Indijos civilinio proceso kodekso 44A straipsnyje tiesioginis užsienio sprendimų vykdymas siejamas su sprendimais, priimtais oficialiai pripažintų abipusiškumo teritorijų aukštesniųjų teismų. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų patikrinti, ar Lietuvos teismo sprendimui taikoma ši procedūra.

Jeigu ne, gali reikėti atskiro teismo proceso arba sprendimo pripažinimo procedūros Indijoje, dalyvaujant vietos teisininkui. Taigi teisiškai išieškoti galima, tačiau praktiškai tai gali būti ilgesnis ir brangesnis procesas. Kai žala siekia apie 4 000 eurų, būtina įvertinti, ar išieškojimo išlaidos užsienyje nebus neproporcingos reikalavimo sumai.

Vis dėlto prieš nusprendžiant, kad „nieko padaryti neįmanoma“, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar asmuo dar dirba Lietuvoje, ar turi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje sąskaitų ir turto.

Svarbu suprasti ir tai, kad dėl civilinės skolos asmuo nėra automatiškai skelbiamas tarptautiniu mastu ieškomu, sulaikomas oro uoste ar įpareigojamas neišvykti. Tokios priemonės gali būti taikomos tik baudžiamojo proceso ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, o ne vien dėl neapmokėto civilinio reikalavimo.“

Ar būsto draudimo bendrovės kompensuoja nuomininkų padarytą žalą? Ar vėliau jos pačios išsireikalauja pinigų iš nuomininko?

„Vienareikšmio atsakymo nėra, nes būsto draudimas nekompensuoja bet kokios ir bet kieno padarytos žalos. Draudimo apsaugos apimtį nustato konkretus draudimo liudijimas ir draudimo taisyklės.

Lietuvos bankas savo 2026 m. sprendimuose pabrėžia, kad draudiko pareiga mokėti atsiranda tik nustačius draudimo sutartyje apibrėžtą draudžiamąjį įvykį ir nenustačius sutartyje numatytų nedraudžiamojo įvykio sąlygų.

Kita vertus, draudikas, atsisakydamas mokėti, privalo sprendimą pagrįsti konkrečiomis draudimo sutarties nuostatomis ir surinktais įrodymais. Draudikas neturi teisės pasakyti: „Kadangi žalą padarė nuomininkas, pirmiausia išsireikalaukite iš jo patys“, jeigu toks įvykis pagal draudimo sutartį yra draudžiamasis.

Draudikas pirmiausia turi spręsti dėl draudimo išmokos pagal savo sutartinius įsipareigojimus. Jeigu draudimo išmoka išmokama, draudikui pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį paprastai pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens. Teisiškai tai vadinama subrogacija, nors kasdienėje kalboje dažnai įvardijama kaip regresas.

Draudikas perima nukentėjusio nuomotojo turėtą reikalavimo teisę tik tokia apimtimi, kokią žalą pats atlygino. Pavyzdžiui, jeigu bendra pagrįsta žala siektų 4 000 eurų, o draudikas, pritaikęs išskaitą ir sutarties sąlygas, išmokėtų 3 200 eurų, draudikas galėtų reikalauti iš atsakingo nuomininko iki 3 200 eurų.

Nuomotojai galėtų reikalauti likusių 800 eurų ir kitų draudimo nepadengtų nuostolių. Tačiau už tą pačią žalą negalima gauti dvigubo atlyginimo. Iki draudiko sprendimo nuomotojams nereikėtų pasirašyti su nuomininku susitarimo, kuriuo visiškai atsisakoma pretenzijų ar patvirtinama, kad šalys viena kitai reikalavimų nebeturi. Toks susitarimas gali apsunkinti draudiko galimybę pasinaudoti subrogacijos teise ir turėti įtakos draudimo išmokai.

Visi iš nuomininko ar iš užstato gauti pinigai turi būti atskleisti draudikui.

Esminė įžvalga nuomotojams. Ši istorija parodo, kad nuomotojo apsauga prasideda ne tada, kai randamas suniokotas butas, o dar prieš perduodant raktus.

Tačiau šios apsaugos priemonės turi būti vienodai taikomos visiems nuomininkams. Tautybė nėra civilinės atsakomybės ar patikimumo kriterijus. Teisiškai reikšmingi yra konkretūs žmogaus veiksmai, sutarties laikymasis, įrodymų kokybė ir realios galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą“, – apibendrino R. Joskaudienė.

Lrytas komentaro kreipėsi ir į būsto draudimo atstovus. Komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis:

„Nors situacijos nėra labai dažnos, vis tik pasitaiko, kad būstų savininkai kreipiasi dėl nuomininkų padarytos žalos. Dažniausiai tai būna atvejai, kai po nuomos laikotarpio randami sugadinti baldai, buitinė technika, sienos, grindys ar kita būsto įranga.

Nuo tyčia padarytos žalos būstą galima apdrausti, tačiau tokia apsauga gali būti taikoma pasirinkus maksimalų būsto draudimo variantą, pasirinkus nuomos riziką ir sudarius ilgalaikę nuomos sutartį. Dar viena būtina sąlyga draudimo apsaugai taikyti: jei matyti tyčinės žalos požymių – būtina kreiptis į policiją.

Tokiais atvejais nuostoliai gali būti atlyginami iki numatyto limito, kuris siekia 3 tūkst. eurų. Trumpalaikės nuomos tokia apsauga paprastai neapima.

Vis dėlto, tokios situacijos dažnai gali būti vertinamos kaip civiliniai ginčai tarp būsto savininko ir nuomininko, todėl įrodymai tampa ypač svarbūs.

Būsto savininkams rekomenduojame dar prieš perduodant būstą nuomininkams aiškiai užfiksuoti jo būklę. Tam padeda išsami nuomos sutartis, turto perdavimo aktas, baldų ir įrangos aprašymas, nuotraukos ar vaizdo įrašai. Pasibaigus nuomai ir pastebėjus žalą, reikėtų iš karto ją fotografuoti, surašyti pastebėtus sugadinimus ir, jei yra tyčinės žalos požymių – kreiptis į policiją.

Taip pat rekomenduojama nuomos sutartyje iš anksto aptarti svarbias sąlygas: ar nuomininkas gali laikyti gyvūną ir subnuomoti būstą, kaip dažnai jis turi būti valomas, kokia atsakomybė taikoma už konkrečius sugadinimus. Verta numatyti ir užstatą, kuris, pasibaigus nuomos sutarčiai ir nepadarius žalos, grąžinamas nuomininkui.

Be to, patartina periodiškai apsilankyti nuomojamame būste ir įvertinti jo būklę, kad nuomos laikotarpio pabaigoje netektų nemaloniai nustebti.“