ELTA glaustai: skaičiuojami audros nuostoliai

Labiausiai nuo šeštadieninės audros nukentėjusios savivaldybės skaičiuoja nuostolius ir šalina padarinius. Daug žalos stichija padarė Vilniaus regiono, Varėnos rajono gyventojams.

Užsienio aktualijose – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento pranešimas apie naujas derybas su Iranu, pirma oficiali Izraelio reakcija į jo praėjusią savaitę paskelbtą planą dėl „Hamas“ nusiginklavimo ir Graikijoje ketvirtą dieną iš eilės siaučiantys miškų gaisrai.

Labiausiai nuo šeštadieninės audros nukentėjusios savivaldybės skaičiuoja nuostolius ir šalina padarinius. Daug žalos stichija padarė Vilniaus regiono, Varėnos rajono gyventojams. Vilniaus rajono savivaldybė svarsto skelbti ekstremaliąją situaciją labiausiai nukentėjusiose teritorijose – Avižienių ir Riešės seniūnijose. Savivaldybės teigimu, toks sprendimas leistų ieškoti papildomų teisinių ir finansinių galimybių kompensuoti patirtą žalą bei efektyviau šalinti audros padarinius. Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius nurodė, kad savivaldybė šiuo metu renka informaciją apie gyventojų patirtą žalą, taip pat laukia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos patvirtinimo, ar teritorijoje buvo fiksuotas stichinis arba katastrofinis meteorologinis reiškinys. Varėnos rajono savivaldybėje stichija išvartė medžius, nuplėšė pastatų stogus. Pasak merijos, skaudžiausiai audra smogė Jakėnų seniūnijos Puodžių kaimui: stiprus vėjas nuplėšė kelių gyvenamųjų namų ir gamybinių pastatų stogus, išvertė daugybę medžių, dalis gyventojų liko be elektros – nutraukti elektros laidai, ant jų pakibo medžiai. Pirmadienį Varėnos rajono savivaldybėje buvo sušauktas Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarti stichijos audros padariniai, atlikti darbai ir tolesni veiksmai. Gyventojai, kurių turtas nebuvo apdraustas, gali kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę dėl finansinės pagalbos.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) peržiūrėti 2022 m. patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų programas ir iš jų pašalinti Rusijos imperinius karus šlovinusio rašytojo Michailo Lomonosovo tekstus. Jo teigimu, Lietuvos moksleiviai patriotizmo ir pilietiškumo neturėtų būti mokomi remiantis autoriais, kurių kūryba siejama su Rusijos imperine ideologija. Vyriausybės vadovas taip pat pasiūlė į mokyklų programas įtraukti ukrainiečių literatūros klasiko Taraso Ševčenkos kūrybą. M. Sinkevičius mano, tai padėtų Lietuvos jaunimui geriau pažinti ukrainiečių tautos tapatybę ir ją formavusius literatūros tekstus. 2022 m. patvirtintos atnaujintos bendrojo ugdymo programos sulaukė kritikos ne tik dėl jų įgyvendinimo, bet ir dėl rekomenduojamos literatūros sąrašo. Tuomet diskutuota, kad į jį įtraukta daugiau rusų autorių nei ankstesnėse programose, o ukrainiečių literatūrai vietos nenumatyta.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad mato, kaip Užsienio reikalų ministerija (URM) siekia Vyriausybės programoje įrašyto tikslo normalizuoti santykius su Kinija. Parlamento vadovas šį klausimą aptarė susitikime su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. J. Oleko vertinimu, matyti, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) siekia Vyriausybės programoje numatyto tikslo, esą dirbama gerai ir viskas vyksta geru tempu. Savo ruožtu K. Budrys taip pat užtikrino, kad ministerija aktyviai dirba Kinijos klausimu, tačiau konkrečių daromų žingsnių neįvardijo ir kartojo, jog tai nėra prioritetas.

Užsienio reikalų ministras K. Budrys teigia, kad ES turi būti pasirengusi reaguoti į galimus naujus migracijos iššūkius. Taip jis reagavo į migracijos krizę Ispanijoje, kai per kelias dienas Šiaurės Afrikoje esantį šios šalies eksklavą Seutą užplūdo per 50 tūkst. nelegalių migrantų iš Maroko. Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais pasirašė laišką Bendrijos vadovams, kuriame reikalauja skubaus ir koordinuoto Europos atsako dėl įvykių Ispanijai priklausančiame Seutos eksklave. Anot K. Budrio, dešimties Europos šalių pareiškimas dėl migracijos buvo natūrali reakcija į visai Europai aktualią problemą. Jis pažymėjo, kad ES jau yra patyrusi ne vieną su migracija susijusią krizę, kai kuriose valstybėse tai prisidėjo prie politinio nestabilumo. Todėl, anot politiko, visos šalys yra suinteresuotos užkirsti kelią panašių situacijų pasikartojimui. K. Budrio teigimu, valstybės turi naudoti visas turimas nacionalines priemones, o prireikus gali būti pasitelkiamos ir papildomos priemonės.

„HubLegal“ advokatų kontora telkia nukentėjusius nuo prekybos tinklo „Mere“ vadovų veiksmų ir neatsiskaitymo. ES liepos pabaigoje į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir Lietuvoje veikiančios „Mere“ parduotuvės. Visi šių asmenų pinigai ir turtas ES įšaldyti, jiems draudžiama suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių. Tądien, kai buvo pranešta apie sankcijas, Lietuvoje veikiančios tinklo parduotuvės buvo staiga uždarytos.

Konkurencijos taryba informavo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) neturinti duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų būti sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus. Tai taryba paskelbė po to, kai praėjusią savaitę į ją kreipėsi ŽŪM, informuodama, kad grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančios įmonės ūkininkams taiko labai panašius ar vienodus įkainius, ir prašydama įvertinti, ar kainos nustatomos savarankiškai. Be to ministerija prašė, esant pagrindui, pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Vis dėlto, anot tarybos, ŽŪM nenurodė, kurios konkrečios įmonės galėjo padaryti pažeidimą, o paminėtos aplinkybės nesuteikia institucijai įstatyminio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą. Ji skelbė įvertinusi savo turimą, taip pat viešojoje erdvėje esančią informaciją.

Baudžiamojoje byloje teisiamas verslininkas Vilhelmas Germanas praėjusią savaitę sumokėjo likusią jam skirtos kardomosios priemonės – piniginio užstato sumą – 1 mln. eurų. Kaip skelbta, neseniai verslininkui buvo nutarta iki 2 mln. eurų padidinti taikomą piniginį užstatą. Pusę sumos – 1 mln. eurų jis buvo sumokėjęs anksčiau. Liepos pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė „Foxpay“ baudžiamojoje byloje teisiamam verslininkui V. Germanui taikomos kardomosios priemonės – apykojės nešiojimą – dar trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismas liepos 15 d. surengė pirmąjį posėdį „Foxpay“ byloje, tačiau pastaroji nebuvo pradėta nagrinėti – kaltinamųjų advokatų prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas į rugsėjo mėnesį. Byloje bus nagrinėjamas galimas sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, asmenys kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje įgijo labai didelės vertės svetimą turtą. Prokuratūros teigimu, bylos duomenys leidžia teigti, kad verslininkas V. Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas buvo minėtos organizuotos grupės vadovai ir su bendrininkais neteisėtai įgijo svetimą turtą – kriptovaliutos kasimo įrangą už daugiau nei 23 mln. eurų. Bylos duomenimis, dalis įgyto kriptoturto kasimo įrenginių buvo išgabenta iš Lietuvos.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) nusprendė iš naujo įvertinti Ukmergės rajone gyvenančios Žlabių šeimos vaikų situaciją. Šis sprendimas priimtas po to, kai minėtos tarnybos specialistai apsilankė pas šeimą šeštadienį. Anot VVTAĮT, vertinant vaikų situaciją iš naujo, bus tikslinama informacija dėl vaikų sveikatos iš jų gydymo įstaigų, vaikų nuomones išklausys psichologas. Anksčiau Žlabių šeimos atstovė Dalia Jasevičienė sakė, kad su vaiko teisių apsaugos specialistais buvo sutarta, kad vaikai iš šeimos nebus paimti, tačiau VVTAĮT tokio susitarimo nepatvirtino. VVTAĮT anksčiau nusprendė paimti vaikus iš minėtos šeimos, nes, tarnybos vertinimu, vaikams yra kilusios grėsmės jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. Praėjusią savaitę į Kauno klinikas pateko ir įstaigoje mirė Žlabių kūdikis. Medikai skelbė, jog vaikas buvo išsekęs, kritinės būklės. Šeimos atstovė D. Jasevičienė aiškino, kad kūdikis mirė, ne dėl galimos nepriežiūros, o dėl to, kad buvo gimęs su Patau sindromu, o šia genetine liga sergantys vaikai esą turi mažai šansų išgyventi.

Vienas iš kaltinamųjų padegamųjų DHL siuntų byloje Danilas Jencius teisme teigė nežinojęs, kad atlikdamas tam tikras užduotis veikė teroristinės grupės tikslais. Kaltinamasis pasakojo supratęs, kad galbūt elgiasi neteisėtai, bet, anot jo, pats buvo sudėtingoje finansinėje situacijoje, buvo vienintelis šeimos maitintojas, tad esą pasiryžo už pinigus vykdyti jam pateiktas užduotis. Jis nurodė minėtas užduotis, pavyzdžiui, nugabenti ir paslėpti Lietuvoje SIM korteles, gaudavo iš Karaliaučiuje sutiko rusakalbio, kuris prisistatė Tomo vardu. Šioje baudžiamojoje byloje penki vyrai yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Anot teisėsaugos, tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. vienas iš kaltinamųjų su bendrininkais pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais. Dvi iš jų užsidegė. Pasak pareigūnų, Vilniuje teisiami kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujas derybas su Iranu, kuriomis bus siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir atverti Hormuzo sąsiaurį. D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad pirmadienį prasidės naujos derybos su Iranu, dėl kurių prieš tai teigė nurodęs atšaukti didelio masto smūgius Islamo Respublikai. Tuo metu CNN rašė, kad savaitgalį JAV prezidentui paskambino Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas ir paragino jį vengti konflikto eskalacijos. Po JAV prezidento pranešimo apie atnaujintas derybas „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito 4,69 proc. iki 83,81 JAV dolerio už barelį. Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį savo ruožtu pareiškė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis šiuo metu nevyksta.

Izraelis išsakė susirūpinimą JAV dėl prezidento Donaldo Trumpo išgirto plano Gazos Ruožui. Praėjusią savaitę šiam planui pritarė grupuotė „Hamas“, sutikusi nusiginkluoti su sąlyga, kad iš teritorijos būtų išvestos Izraelio pajėgos. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuro atstovas spaudai Doronas Spielmanas pabrėžė, kad viešai paskelbta susitarimo versija „neatspindi Izraelio pozicijų“. Jis tikino, kad „Hamas“ veiksmai rodo, jog grupuotė ruošiasi „tolesnėms spalio 7-osios stiliaus žudynėms“, ir kartu nurodė, jog D. Trumpo Taikos tarybos paskelbtame plane raginama užtikrinti, kad Gazos Ruožas būtų „deradikalizuota zona be terorizmo, nekelianti grėsmės jos kaimynams“. Pasak D. Spielmano, „jei visiškas demilitarizavimas neįvyks, „Hamas“ turės galimybę vėl kelti grėsmę Izraeliui“, o D. Trumpo siūlomas planas to esą neužtikrina.

Šimtai Graikijos ugniagesių ketvirtą dieną iš eilės kovojo su dideliais miškų gaisrais į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Stiprus vėjas kurstė liepsnas, kurios jau sunaikino daug pastatų, tūkstančius hektarų dirbamos žemės ir pušynų bei privertė evakuoti žmones sausuma ir jūra. Netoli Kandilio ir Agia Skepi vietovių su ugnimi kovojo 21 gaisrų gesinimo lėktuvas. Remiantis pirminiais tyrimais, gaisrą Beotijos regione praėjusią savaitę sukėlė kibirkštys iš privačios vėjo jėgainių elektros linijos. Sulaikyti du įtariamieji – elektros inžinierius ir rangovas. Sekmadienį netoli Atėnų susidūrus dviem gaisrų gesinimo sraigtasparniams žuvo du vieno iš jų pilotai – danas ir graikas.