Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų ES šalių lyderiais pasirašė laišką Bendrijos vadovams, kuriame reikalauja skubaus ir koordinuoto Europos atsako dėl įvykių Ispanijai priklausančiame Seutos eksklave.
Anot K. Budrio, dešimties Europos šalių pareiškimas dėl migracijos buvo natūrali reakcija į visai Europai aktualią problemą.
„Klausimas yra labai opus visai Europai. O taip, kaip jis politiškai jautriai nukeliavo per visas sostines, taip pat ir Lietuvoje kaip jis buvo priimtas, yra visiškai natūralu“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku sakė ministras.
Dabartinę Vyriausybę vertina silpniau nei I. Ruginienės: M. Sinkevičius pirmenybę teikė ne pavardėms
Jis pažymėjo, kad ES jau yra patyrusi ne vieną su migracija susijusią krizę, kai kuriose valstybėse tai prisidėjo prie politinio nestabilumo. Todėl, anot politiko, visos šalys yra suinteresuotos užkirsti kelią panašių situacijų pasikartojimui.
„Lietuva turi daug ir geros patirties, patyrusi instrumentalizuotą migraciją, kitokio pobūdžio grėsmę ir su ja susitvarkiusi sėkmingai. Žinome, kokie yra svarbūs kritiniai taškai. Vienas iš jų – sienas reikia saugoti“, – teigė K. Budrys.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, valstybės turi naudoti visas turimas nacionalines priemones, o prireikus gali būti pasitelkiamos ir papildomos priemonės. Ministras taip pat kritikavo atvejus, kai teismų sprendimai, jo vertinimu, buvo neteisingai interpretuojami ir galėjo kurti klaidingus lūkesčius migrantams.
„Teismo sprendimas, kuris suinterpretuotas buvo kai kuriais atskirais atvejais – pats mačiau – visiškai klaidingai negu kad buvo Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendęs. Ir tai kūrė lūkesčius, kad Europa atsiveria visiems migrantams ir jiems tiesiog reikia pasiekti konkretų tašką“, – kalbėjo ministras.
Šengeno ribojimai – viena iš galimų priemonių
Paklaustas, ar dėl krizės Ispanijoje Lietuva palaikytų laikinus Šengeno erdvės ribojimus, kuriuos yra siūliusi svarstyti ir Italijos premjerė Giorgia Meloni, K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva siekia išsaugoti laisvą judėjimą ES viduje.
„Mes norime išsaugoti Šengeno erdvę kaip vieną iš didžiųjų privalumų ES – tai yra laisvas asmenų judėjimas“, – sakė jis.
Vis dėlto ministras neatmetė, kad esant būtinybei gali būti svarstomos laikinosios priemonės.
„Jeigu sąlygos neleidžia užtikrinti ir saugumo tuo pačiu metu, turime galvoti bent jau kaip minimumą apie įvairias laikinąsias formas. Lietuva taip pat patiria antrinės migracijos spaudimą“, – teigė K. Budrys.
Anot jo, visos galimos priemonės turi būti svarstomos, tačiau tai nereiškia, kad jos būtų pradėtos taikyti nedelsiant.
„Tai nereiškia, kad mes tai įgyvendinsime rytoj. Kaip galimybę ją reikia numatyti, kad nei patys prieš save, nei savo piliečiams nesakytume, jog esame bejėgiai. Mes turime priemonių“, – sakė ministras.
Kreipimasis nesusijęs su Ispanijos pozicija dėl gynybos
K. Budrys taip pat atmetė tiesioginį ryšį tarp Ispanijos pozicijos dėl NATO įsipareigojimų gynybai ir sprendimo Lietuvos vadovui prisijungti prie bendro dalies ES valstybių lyderių pareiškimo migracijos klausimu.
„Nėra tiesioginės sąsajos. Tikrai nedėkime visko į vieną krepšelį“, – teigė jis.
Ministras priminė, kad Ispanija yra dalyvavusi Baltijos oro policijos misijoje ir įvairiose pratybose, todėl Lietuva neabejoja jos, kaip sąjungininkės, įsipareigojimais pagal NATO 5-ąjį straipsnį.
„Gynybos išlaidų sudėtingas klausimas, tačiau visi yra prisiėmę įsipareigojimą. Tikimės, kad visi jį ir įgyvendins, kaip dar kartą buvo patvirtinta Ankaros viršūnių susitikime“, – sakė K. Budrys.
Migrantų antplūdis eksklave
ELTA primena, kad praėjusią savaitę iš Maroko į Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą Seutą plūstelėjo dešimtys tūkstančių migrantų. Maroko vidaus reikalų ministerija skelbė, kad į Seutą pateko apie 50 tūkst. žmonių, dar 1 135 asmenys patraukė Meliljos link, tačiau visi jie buvo grąžinti atgal.
Šio migrantų antplūdžio mastas gerokai viršijo 2021 m. krizę, kai per dvi dienas į Seutą pateko apie 12 tūkst. migrantų. Ispanija teigė, kad nė vienas neteisėtai atvykęs asmuo nepasiekė žemyninės Europos dalies dėl taikomų patikros procedūrų.
Prancūzija ir Didžioji Britanija išreiškė paramą Ispanijai, o Prancūzija pasienyje su Ispanija paskelbė penkis kartus didinsianti policijos pajėgas. Tuo metu Italija laikinai sustabdė Šengeno taisyklių, leidžiančių laisvą judėjimą su Ispanija, taikymą.
Viena iš galimų krizės priežasčių įvardijamas Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad jūra atvykę migrantai negali būti taip greitai grąžinami kaip kiti. Analitikai taip pat neatmeta, kad Marokas migracijos klausimą naudoja kaip diplomatinio spaudimo priemonę dėl ilgalaikių teritorinių pretenzijų į Seutą ir Melilją.
Maroko valdžia teigė, kad migrantų antplūdį paskatino socialiniuose tinkluose skleidžiama dezinformacija ir prekyba žmonėmis. Seuta ir Melilja yra vienintelės Europos Sąjungos sausumos sienos su Afrika. ES ministrai dėl situacijos Seutoje planavo surengti vaizdo konferenciją.