„Dabar ta peržiūra Europos baiginėjasi rugsėjo pradžioje ir mes turėsime greitus sprendimus. (…) Mes tikrai turėsime (sprendimą – ELTA) rudens pirmoje pusėje“, – „Lietuvos ryto“ TV pirmadienį teigė L. Kasčiūnas.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šios informacijos plačiau nedetalizavo, tačiau pabrėžė, jog rezultatų šiuo klausimu tikimasi „maksimaliai greitai“.
Ministro teigimu, šalis iš sąjungininkų yra sulaukusi prašymo neskelbti šiuo klausimu per daug detalių viešai.
Susiję straipsniai
„Mes turime prašymą ir iš partnerių šita tema neskleisti per daug informacijos. (…) Aš labai nedetalizuosiu, tačiau dar kartą pakartosiu, kad Lietuva, kaip valstybė, yra įvykdžiusi didžiąją dalį, jeigu ne visus įsipareigojimus. Patys amerikiečiai pabrėžia, kad mes esame sąjungininkų pavyzdys“, – „Lietuvos ryto“ TV sakė ministras.
Išvyko pasibaigus rotacijai
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika.
Krašto apsaugos ministras sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad į Lietuvą atvykti planuojanti Jungtinių Valstijų karių grupė gali būti didesnė nei iki šiol.
Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.



