„Penktasis straipsnis aktyvuojamas, kai yra intencija, kai yra ataka, agresijos aktas prieš kitą valstybę. Ketvirtasis straipsnis kalba apie konsultacijas ir tam tikrus veiksmus. Visais atvejais, kai NATO gali imtis veiksmų be ketvirto straipsnio aktyvavimo, tą ir daro. (…) Žinoma, kad reikia įsivertinti, kas suveikė, kas nesuveikė, ar matė raketą mūsų radarai ir kitos sistemos, ar buvo pakankamai greitai aktyvuotas naikintuvų pakėlimas ir kokių procedūrų buvo laikomasi.
Tada žinosime, ar buvo kokia sistemos klaida, ar mums trūksta pajėgumų. Jeigu trūksta pajėgumų, mes privalome juos padidinti, nes negalime normalizuoti tokio pobūdžio situacijų, kai raketos įskrenda į mūsų oro erdvę“, – LRT televizijai pirmadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Galų gale politinis atsakas kaip organizacijos, man atrodo, galėjo būti tikrai stipresnis“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Pasak ministro, į tokius incidentus svarbu reaguoti „kietai“ pajėgomis.
„Yra noras išlaikyti rimtį, bet atsakyti kietai. Tai rimtį matome, kad sugebėjome išlaikyti. Tas atsakymas kietai turėtų vis tiek, man atrodo, sekti paskui šį incidentą, visų pirma, pajėgomis. Taip pat galbūt ir ne vieša komunikacija Rusijai, nes tiek „Rytų sargyba“, tiek „Baltijos sargybinis“ operacijos parodė, kad kai padidiname pajėgas regione, kai Rusijai tas yra nepriimtina, imasi atsargumo priemonių ir sustojo incidentai prieš Lenkiją, taip pat sustojo infrastruktūros gadinimas Baltijos jūroje. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tai buvo planuota, daryta su intencija, gadinta. Po šio įvykio turi būti lygiai tas pats“, – teigė K. Budrys.
Kaip skelbė ELTA, praėjusį ketvirtadienį Lenkijos kariuomenė pranešė, kad per naktį vykusią intensyvią Rusijos oro ataką prieš Ukrainą į NATO oro erdvę įskrido nenustatytas skraidantis objektas, kuris vėliau sudužo Lenkijos teritorijoje.
Objektas nukrito negyvenamoje vietovėje netoli Tarnavos-Kolionios kaimo, esančio maždaug už 90 kilometrų į pietus nuo Liublino, kur anksti ryte buvo paskelbtas oro pavojus.
Kariuomenės duomenimis, objektui identifikuoti buvo pakeltas naikintuvas F-16, tačiau vėliau raketa dingo iš radarų. Vėliau jos nukritimo vietą nustatė sraigtasparnio įgula.
Vėliau policijos pareigūnai netoli Tarnavos-Kolionios kaimo aptiko 10 metrų skersmens kraterį. Per incidentą niekas nenukentėjo.
Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, jog netoli sienos su Ukraina sudužęs skraidantis objektas buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101.