Vaikų ligų gydytojas, profesorius Rimantas Kėvalas jau prieš kelerius metus yra akis į akį susidūręs su šeima, kuri pastarosiomis dienomis dėl savo neįprastos situacijos atsidūrė dėmesio centre.

Ukmergės rajone gyvenančių Žlabių istorija jau ne vieną dieną mirga ir žiniasklaidoje, ir viešojoje erdvėje – neseniai Kauno klinikose mirė vos dviejų mėnesių sulaukęs jų kūdikis, o vaiko teisių specialistai buvo užsimoję iš daugiavaikės šeimos paimti ir likusias jos atžalas.

Visuomenei, o kartu – ir vaiko teisių gynėjams – akimirksniu užkliuvo neįprastas tėvų gyvenimo būdas. Pradėjo sklisti kalbos apie tai, kad Žlabiai nesirūpina ne tik vaikų išsilavinimu, bet ir jų sveikata. Dviejų mėnesių mažylę, kuriai nustatyta sunki genetinė liga, gydę medikai tvirtino, kad į reanimaciją kūdikis pakliuvo išsekęs, kritinės būklės.

Pasak R. Kėvalo, vaikų nepriežiūrą galima skirstyti į kelias kategorijas, ir jeigu atžalai viena ar kita prasme gresia pavojus, tėvų nuomonė ir įsitikinimai jau nebėra pats svarbiausias dalykas.

[[ge:lrytas:lrytas:43325825]]

Vaikų ligų gydytojas prisiminė pokalbį su Žlabių šeimos tėvu, kuris įvyko prieš kelerius metus, kai medikų pagalbos prireikė kitam jų vaikui.

„Žinote, jeigu aš tikėčiau, kad mūsų žemėje yra ateiviai iš kosmoso, aš priskirčiau šį žmogų šiai kategorijai. Man, kaip gydytojui, kaip žmogui, kaip tėčiui, absoliučiai nesuvokiamas mąstymas, kategorijos, bendravimas. Atrodo, tikrai žmogus visiškai iš kitos ne tik planetos, bet netgi iš kitos galaktikos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:43333753]][[ge:lrytas:lrytas:43332481]][[ge:lrytas:lrytas:43361340]]

Verkė visas personalas

Primename, kad advokato padėjėja D. Jasevičienė neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino istoriją apie Ukmergės rajone gyvenančią daugiavaikę šeimą, kurios viena iš atžalų – kelių mėnesių kūdikis – mirė Kauno klinikose.

Kaip pasakojo teisininkė, gegužę šeimoje gimė vaikas, turėdamas Patau sindromą. Šia reta genetine liga sergantys vaikai dažnai ilgai neišgyvena.

Pasak D. Jasevičienės, vaikui mirus, šeimą pasiekė žinia apie VVTAĮT sprendimą iš jų paimti vaikus, įskaitant ir jau mirusią mergaitę. VVTAĮT anksčiau Eltai nurodė, kad šiuo atveju įvyko klaida – tarnybą žinia apie kūdikio mirtį pasiekė tik po kelių dienų, tad formaliai sprendime dėl vaikų paėmimo iš šeimos buvo įrašyta ir jau mirusi mergaitė.

Vaiko teisių apsaugos gynėjai nurodė, jog informacija apie sunkią kūdikio, kuris vėliau mirė, būklę nebuvo vienintelė priežastis, kodėl nuspręsta iš Ukmergės rajone gyvenančios šeimos paimti vaikus. Anot VVTAĮT, šeimos atžalas norima paimti, nes, tarnybos specialistų vertinimu, vaikams yra kilusi grėsmė jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai.

Tiesa, pirmadienį paaiškėjo, kad VVTAĮT nusprendė iš naujo įvertinti Ukmergės rajone gyvenančios Žlabių šeimos vaikų situaciją. Toks sprendimas priimtas po tarnybos specialistų vizito pas šeimą šeštadienį.

[[ge:lrytas:lrytas:43385456]]

Minima šeima VVTAĮT specialistams yra žinoma nuo 2018 m.

Prokuratūra pranešė, kad dėl Kauno klinikose mirusio kūdikio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas yra atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis. Tyrimo metu bus vertinama, ar įtariamas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui.

Komentuodamas šį atvejį vaikų ligų gydytojas, profesorius R. Kėvalas pirmiausia prisiminė vieną skaitytą autobiografinę knygą apie Amerikoje gyvenančią mormonų bendruomenę.

„Ir jų principai buvo labai panašūs, ką ir mes dabar kalbame apie šitą šeimą. Tai yra – gimdė namuose, neturėjo jokių gimimo liudijimų, nelankė mokyklos, nepripažino absoliučiai jokios medicinos, šeimoje buvo ir smurtaujama. Ir tik pabėgusi iš šitos savo šeimos autorė aprašė, kaip ji praleido visą savo vaikystę, kaip jos broliai ir seserys praleido visą savo vaikystę. (...)

Galbūt tai yra Amerikos tam tikri įstatyminiai ypatumai, bet jeigu mes grįžtume į realybę, į Europą, į Lietuvą, tada mes turime susitarti, kas yra kas, tai kas yra vaiko nepriežiūra“, – aiškino gydytojas.

O vaiko nepriežiūra, tęsė R. Kėvalas, gali būti labai įvairi. Pavyzdžiui, gali būti fizinė nepriežiūra, kai vaikas yra blogai aprengtas ar nepamaitintas. Taip pat gali būti ir medicininė nepriežiūra, kai susirgusių vaikų tėvai neveža pas gydytojus, užsiima savigyda.

Emocinė nepriežiūra apima nuolatinį gyvenimą psichologinio smurto aplinkoje, o edukacinė nepriežiūra reiškia, kad vaikui yra neužtikrinamas pradinis ir tolimesnis lavinimasis.

„Ir šita nepriežiūra yra priskiriama vienai iš smurto formų – šalia seksualinio smurto, šalia fizinio smurto, šalia psichologinio smurto. Ir nepriežiūros pasekmės tėvams yra labai aiškiai sudėliotos LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Tai gali būti nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės iki vaiko paėmimo iš šeimos“, – aiškino profesorius.

R. Kėvalas prisiminė, kad šios konkrečios Žlabių šeimos tėtį jau yra sutikęs ir anksčiau – maždaug prieš kelerius metus. Tuomet trumpai su juo pasikalbėjęs gydytojas esą liko šokiruotas.

„Prieš keletą metų, kai aš dar konsultavau vaikus Skubios pagalbos skyriuje, jie buvo atvykę dėl kito vaiko ūmios chirurginės pagalbos.

Man teko su tuo tėčiu bendrauti pakankamai trumpai, bet žinote, jeigu aš tikėčiau, kad mūsų žemėje yra ateiviai iš kosmoso, aš priskirčiau šį žmogų šiai kategorijai.

[[ge:lrytas:lrytas:43385449]]

Man, kaip gydytojui, kaip žmogui, kaip tėčiui, absoliučiai nesuvokiamas mąstymas, kategorijos, bendravimas. Atrodo, tikrai žmogus visiškai iš kitos ne tik planetos, bet netgi iš kitos galaktikos“, – daugiavaikį tėtį apibūdino R. Kėvalas.

Iš kitos pusės, dėmesį atkreipė medikas, kai kalbame apie vaikų paėmimą iš šeimos, yra ir kitas, gerokai jautresnis aspektas – vaikų prisirišimas.

„Prisimenu vieną vaizdą, kurio niekada nepamiršiu. Buvo atvežta tokios diskutuotinos socialinės būklės mama, kuri buvo sumušta sugėrovo, ir aplink tą mamą lakstė kokių 4–5 metų mergaitė. Mes žiūrėjome į ją ir verkėme – visas personalas.

„Mamyte, gal tau labai skauda? Mamyte, gal aš tau vandens atnešiu? Mamyte, gal tau dar kažką reikia padėti?“ O ji tokia neblaivi kažką ten vėbliojo, aplink buvo tas jos sugyventinis. Ką aš tuo noriu pasakyti – kad ir kokie tie tėvai kartais mums atrodo blogi, bet vaikams tie tėvai turbūt yra patys geriausi pasaulyje.

Ir mes čia susiduriame su tokiais etiniais, moraliniais, net filosofiniais klausimais, ir turbūt vienas iš blogiausių dalykų yra visuomenės pajungimas tiems klausimams spręsti“, – svarstė vaikų ligų gydytojas.

Pasak profesoriaus, visuomenė gali padiskutuoti, bet pagrindinis atsakymas dėl šeimos turi ateiti iš valstybės – kiek mūsų valstybė įgali užtikrinti vaiko teises.

Su kai kuriais diskutuoti net nebeverta

R. Kėvalas įsitikinęs – vaikas nėra tėvų asmeninė nuosavybė, ir su vaiku negalima daryti visko, kas tėvams šauna į galvą.

„Šiuo konkrečiu atveju, manau, būtų abipusis supratimas ir iš tėvų, kad jie šiek tiek įsileistų padėti socialinius darbuotojus, galbūt tikrai tai šeimai reikia kažkokios pagalbos. Kiek girdėjau, jie ne per daug ir lėšų turi, ir nedirbantys žmonės, ir kažkur surasti tą aukso vidurį.

Man labiausiai gaila, kad vaikai negauna edukacijos, jog vaikai negauna medicininės priežiūros. Aš pamenu, kiek tada kilo diskusijų, kai aiškiai reikėjo atlikti tam tikrus skubius veiksmus, gelbstint vaiko gyvybę. Aišku, mes tą padarėme, nes vaiko interesai buvo aukščiau, ir jeigu mes būtume paklusę tuo atveju tėčio reikalavimams, vargu, ar tas vaikas būtų likęs sveikas“, – prisiminė specialistas.

R. Kėvalo teigimu, gydytojai visada atstovauja vaiko interesams, ir jeigu situacija yra neatidėliotina, jeigu gresia pavojus vaiko gyvybei ar sveikatai, niekas jau gali nebeatsižvelgti į tėvų norus.

„Teko susidurti ir ne kartą per savo karjerą su tokiais žmonėmis“, – prisiminė vaikų ligų gydytojas.

Anot R. Kėvalo, vaikui yra labai svarbi ir edukacija – bent pagrindines žinias jis gauti tikrai privalo.

„Aš nežinau, kokią edukaciją jie gauna – ar namuose, ar yra kokie privatūs mokytojai, kuo aš nedrįsčiau tikėti. Bet vaikai bent pagrindinį išsilavinimą tai turėtų gauti.

Juk mes iš esmės esame socialinės būtybės, o čia kažkaip daugiau tokia pirmykštė bendruomeninė santvarka – lyg gyvena gentyje ir nepripažįsta aplinkui vykstančių procesų“, – apibūdino profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:43385451]]

Kalbėdamas apie kai kurių tėvų griežtą nusistatymą prieš vaikų skiepus, R. Kėvalas skaičiavo, kad maždaug 75 procentams tėvų dėl tokių dalykų nekyla klausimų – jie visiškai pasitiki šiuolaikine medicina. Tuo metu apie 20 procentų tėvų yra kiek abejojantys, todėl čia medikams svarbiausia yra pateikti objektyvią informaciją, juos supažindinti.

„Ir likę maždaug 3–4 procentai yra tie, su kuriais net neverta diskutuoti, nes jų įsitikinimai panašūs kaip ir tų, kurie galvoja, kad žemė yra plokščia. Ir su jais diskutuoti net praktiškai nerekomenduojama, nes tai yra neįmanoma.

Bėda tik ta, kad jie dabar per socialinius tinklus gali skleisti savo idėjas, o dalis žmonių už tų idėjų ir užkimba“, – apgailestavo profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]][[ge:lrytas:lrytas:43385460]]

R. Kėvalas apie kadaise sutiktą mirusio kūdikio tėvą rėžė be užuolankų: palygino su ateiviu iš kosmoso (17)