„Man iš tikrųjų labai daug emocijų kelia ne vien tik laidojimo faktas, bet kad čia yra tarsi gyvenimo apibendrinimas. Mūsų šeima visiškai šalia, už poros šimtų metrų, 1956 metais įsikėlė gyventi. Kazimirai tai buvo pirmoji vieta Vilniuje. Ji per šitą erdvę pradėjo pažinti Vilnių.
Po kelerių metų ji įstojo šį universitetą, tapo studente. Vėliau, baigusi studijas, daugiau nei 20 metų ji čia dėstytojavo. Brendimas jos, kaip asmenybės, būtent susijęs su šia erdve. Todėl mes ir pasirinkome šią vietą atsisveikinimui – su ta pradžia ir išėjimas“, – prisiminimais dalijosi R. Stankevičius.
K. D. Prunskienė gimė 1943 metų vasario 26 dieną Švenčionių apskrities Vasiuliškės kaime.
K. Prunskienės brolis prisiminė jaudinančią akimirką prieš mirtį: „Tai buvo simbolinis mūsų pagerbimo ženklas“
1960 metais ji įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, kurį 1965 metais baigė ir įgijo ekonomistės specialybę. 1970–1971 metais studijavo šio fakulteto aspirantūroje. 1971-aisiais ji apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją, 1986-aisiais – ekonomikos mokslų daktarės disertaciją.
1965–1986 metais ji darbavosi Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete, dėstė studentams.
Lietuva atsisveikina su K. Prunskiene: kadruose – ištarti paskutinį „sudie“ plūstantys žmonės
Velionės brolis turėjo galimybę ją pažinti visokią – ir darbinėje, ir šeiminėje aplinkoje.
„Žinote, mano atmintis siekia 70 metų bendravimo su seserimi. Buvome įvairiuose lygmenyse. Jaunausias brolis, kurį kartais jinai nuvesdavo į darželį. Pora kartų esu bandęs pabėgti, vėliau teko atsiprašyti.
Vėliau, kai Kazimira ištekėjo, gimė vaikas, po kelerių metų jie turėjo kitą gyvenamą vietą, mūsų bendravimas tapo retesnis. Ji rašė disertaciją. Susitikdavome dažniausiai per šventes.
Paskui vėl gyvenimas suvedė, kada man teko būti jos padėjėju, kai ji dirbo Vyriausybėje ministre pirmininke. Tada aš jau turėjau galimybę pamatyti ją kaip labai reiklią, labai greitai duodančią įpareigojimus. Buvo toks laikotarpis. Buvo labai nelengva išlaikyti jos reiklumą ir greitų įpareigojimų vykdymą.
Po to kartu teko išlaikyti politinę konjunktūrą, presingą, šmeižto kampaniją“, – pasakojo R. Stankevičius.
Susiję straipsniai
K. D. Prunskienė mirė praėjusį ketvirtadienį, eidama 84-uosius metus. 2012-ųjų vasarį moterį ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.
„Paskutinius mėnesius, paskutines 40 dienų, gal daugiau, ji praleido ligoninėse. Iš pradžių Santariškių ligoninėje, vėliau – Marcinkevičiaus, čia, šalia, prie Kauno gatvės.
Turėjau jaudinančią akimirką, kadangi ji buvo labai silpna, visiškai mažai bendraudavo. Nuvažiavęs į kaimą pririnkau žemuogių, tai buvo toks simbolinis mūsų vienas kitų pagerbimo ženklas. Atvažiavau su baime, kadangi ji jau nevalgė. Kada duktė pasakė, kad Rimas atvežė žemuogių, ji keletą šaukštelių paėmė. Toks jaudinantis dalykas.
Užgeso, kaip sakė duktė, lengvai, tam tikra prasme netikėtai. Keletą dienų ji buvo ramesnės būsenos, likus pusantros valandos duktė buvo, sakė, kad rausvi žandeliai, ranką stipriai paspaudė. Nebuvo jokio įtarimo, jokių medicininių rodiklių, kad kažkas negerai“, – kalbėjo R. Stankevičius.
Kokia buvo sesers mirties priežastis?
„Mirties priežasčių jau ten buvo... Buvo įvairūs ilgamečiai poinsultiniai procesai“, – apibendrino jis.
Nuo 18 valandos Šv. Jonų bažnyčioje už K. D. Prunskienę bus aukojamos Šv. Mišios. Atsisveikinimas tęsis iki 20 valandos.
Su K. Prunskiene žmonės atsisveikinti galės ir ketvirtadienį nuo pat ryto. Vidurdienį prie velionės urnos su palaikais stos Garbės sargyba, po kurios bus atliekamos religinės apeigos ir išrikiuojama Garbės palyda. 13 valandą, išnešus urną, formuosis gedulinga procesija, kuri vyks į Antakalnio kapines.
Amžinojo poilsio pirmoji Lietuvos premjerė atguls Signatarų kalnelyje.