Nužudytosios kaimynai nuo žurnalistų atsitvėrė tylos siena – tiek artimiausias kaimynas, dar pats bandęs gaivinti moterį, tiek ir kiti šalia gyvenantys žmonės papasakoti apie buvusią porą nepanoro, kėlė balsą.
Visgi viena netoli įvykio vietos sutikta moteris prisipažino antradienį per pietus galimai mačiusi įtariamąjį savo akimis – anot gyventojos, šis automobilį pasistatė keliasdešimt metrų nuo buvusios partnerės namų. Jis ten stovi iki šiol, o viduje – spausdintuvas, sportbačių pora, užklotas.
Apie šį nusikaltimą kalbėjusi lyčių lygybės ekspertė, viena iš organizacijos „Ribologija“ įkūrėjų Rugilė Butkevičiūtė akcentuoja, kad smurto orderis kaip prevencinė priemonė yra gera, tačiau privalome kalbėti apie tai, kaip tinkamai įvertinti smurto artimoje aplinkoje rizikas ir apsaugoti aukas būtent tada, kai jos išeina arba bando išeiti iš smurtinių santykių. Būtent tada, pabrėžė ji, auka yra pati nesaugiausia.
Vaizdai iš incidento vietos: po šeimyninio konflikto rasta negyva moteris
„Kažkur algoritmas nesuveikė. Valstybė neapsaugojo tos moters, kuri kreipėsi pagalbos“, – portalui Lrytas aiškino R. Butkevičiūtė.
„Kelčiau klausimą, kiek dar moterų, mamų, draugių turės žūti, kad mes pagaliau imtumėmės šio klausimo aukščiausiu lygiu? Visuomenei dabar irgi kyla klausimas – tai ką man daryti, ar aš būsiu apsaugota, nutraukdama smurtinius santykius? Kaip greitai bus reaguojama, kas atsitiks, jeigu nesureaguos?“ – pridūrė specialistė.
Susiję straipsniai
Paliko automobilį?
Avižieniuose esanti Kardelių gatvė – gana trumpa, čia stovi keli nuosavi namai. Jokių praeivių praktiškai nematyti, trečiadienio rytą pasibeldus į kelerias duris jų taip pat niekas neatidaro.
Sustojus prie namo, kuriame antradienį įvykdytas nusikaltimas, galima išgirsti nebent žurnalistų vizitu pasipiktinusių kelių kaimynų šūksnius. Papasakoti apie tai, kas čia galėjo įvykti, jie nesutiko, kėlė balsą ir pašalinius žmones bandė išprašyti.
Praėjus parai po kraupios tragedijos Avižieniuose – vaizdai iš nelaimės vietos
Visgi viena kiek vėliau sutikta moteris prisiminė, kad galimai dar prieš kraupų nusikaltimą pati matė įtariamąjį. Jis per pietus neva pasistatė savo automobilį gatvės gale, bet paskui jį perstatė – lyg planuodamas sutaupyti laiko ir prireikus greičiau išvažiuoti iš gatvės. Vyras, pasak jos, atrodė „ramaus veido“.
Raudonos spalvos automobilį dar antradienį apžiūrinėjo ir policijos pareigūnai, toje pačioje vietoje jis dar buvo ir trečiadienio popietę. Automobilio viduje – sportbačių pora, spausdintuvas, tuščias limonado buteliukas, užklotas ir kiti daiktai.
Apie tai, kad viename iš Kardelių gatvės namų įvyko žmogžudystė, dabar liudija tik išdužęs langas, tebelikusios stop juostos.
Kaip jau skelbta anksčiau, nusikaltimo metu namuose buvo ir aukos vaikas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai portalui Lrytas nurodė, kad įvykyje dalyvavusi moters atžala yra saugioje aplinkoje su savo tėčiu, vaikui bus skubiai suteikta psichologinė pagalba.
„Reiškiame nuoširdžią užuojautą nužudytosios šeimai ir artimiesiems. Vakar vaiko teisų gynėjai gavo skubų pranešimą apie įvykį, nedelsiant vykome į įvykio vietą.
Kai vaikas tampa tokios tragedijos liudininku, jam reikia ne tik saugios aplinkos, bet ir nuoseklios, ilgalaikės pagalbos, kuri padėtų sutvirtėti. Tad artimiausiu metu žiūrėsime, kokios pagalbos dar gali reikėti ir jei tik bus poreikis, ją pasiūlysime.
Toliau visas įvykio aplinkybes aiškinsis policijos pareigūnai“, – Lrytas atsiųstame komentare teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Tarnybos žiniomis, šeimoje augo tik šis vienas vaikas.
Bandė pagalbą kviestis pati, policija prakalbo apie smurto orderį
Primename, kad antradienį apie 14 val. pagalbos telefonu paskambinusi moteris pranešė, kad į jos namus Avižieniuose, Kardelių g., braunasi jos buvęs vyras. Pasak moters, vyrui skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, jis negali artintis prie šeimos.
Pranešime teigta, kad vyras išdaužė namo stiklą, viduje yra vaikų, tačiau greitosios pagalbos medikų nereikia. Žinoma tiek, kad į įvykio vietą atvykus pareigūnams, čia jau skubiai prireikė ir greitosios pagalbos medikų. Vaizdas name tarnyboms atvykus buvo baisus – visur pilna stiklų, 43 metų moteris rasta visa kruvina ir dar gyva, bet iki jos pareigūnai galėjo prieiti tik išlaužę duris.
Atvykus medikams moteris buvo išnešta į lauką ir gaivinama, tačiau netrukus buvo konstatuota jos mirtis. Pasak liudininkų, ant moters kūno matėsi daugybė durtinių pjautinių žaizdų. Čia pat rastas ir 31 metų vyras. Jis irgi buvo kruvinas. Pirminiais duomenimis, vyras pats save žalojo peiliu.
Jis buvo agresyvus, vyriškį tramdė policijos pareigūnai. Greitosios pagalbos medikai vyrą į ligoninę išvežė su policijos palyda. Atvežtas į ligoninę vyriškis medikams patvirtino, kad pats žalojosi peiliu. Ligoninėje vyras taip pat saugomas policijos.
Jau žinoma, kad kviesdama policiją moteris vyriškį pavadino buvusiu vyru, tačiau pareigūnai teigia, kad nužudytoji ir įtariamasis yra buvę sugyventiniai. Aiškėja, kad smurto artimoje aplinkoje orderis buvo išduotas ir vyriškiui artintis prie moters namų buvo uždrausta išvakarėse.
Rugpjūčio 3 d. moteris pareigūnams pasiskundė, kad vyras prieš ją smurtauja psichologiškai. Atvykę policijos pareigūnai išsinagrinėjo situaciją ir surašė vyriškiui smurto artimoje aplinkoje orderį. Tačiau ikiteisminis tyrimas pirmadienį nebuvo pradėtas.
Portalas Lrytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų trečiadienį paklausė, kodėl šiuo atveju smurto orderis nesuveikė.
Pasak sostinės policijos atstovo Tomo Bražėno, asmeniui, kuriam paskiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, yra nustatomi griežti ribojimai ir įpareigojimai – jis pats yra atsakingas už tų ribojimų ir įpareigojimų laikymąsi.
„Šios prevencinės priemonės tikslas – nedelsiant apsaugoti pavojų patiriantį asmenį. Pagrindiniai orderyje numatyti apribojimai: iškraustymas iš namų, draudimas lankytis namuose, nesiartinimas, komunikacijos draudimas, ginklų paėmimas. Šių reikalavimų vykdymą kontroliuoja policija ir už nustatytų ribojimų nesilaikymą asmeniui taikoma administracinė atsakomybė (pagal LR ANK 489 str.).
Teismas arba policija taip pat gali paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinio elgesio keitimo, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose resocializacijos programose“, – komentavo T. Bražėnas.
Jo teigimu, gavę informaciją, kad asmuo galimai pažeidžia nustatytus ribojimus ir įpareigojimus, pareigūnai nedelsiant reaguoja ir tokį asmenį traukia atsakomybėn.
„Pareigūnai turi teisę atvykti į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą iš anksto neįspėję ir gyvai patikrinti, ar smurto pavojų keliantis asmuo tikrai išsikėlė bei nesilanko namuose, policijos pareigūnai gali tikrinti pateiktus įrodymus, t.y. telefono skambučių išrašus, SMS žinutes, el. laiškus ar žinutes socialiniuose tinkluose, gali apklausti kaimynus, bendruomenės narius ar kitus liudininkus, siekdami išsiaiškinti, ar asmuo nebuvo pastebėtas draudžiamoje zonoje ir kt.
Nuo 2026 metų sausio 1 d. iki šiandien, Vilniaus AVPK pareigūnai pagal LR ANK 489 str. yra surašę 824 protokolus ir pradėję 44 administracines teisenas“, – nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas.
Iš ekspertės – aiškus raginimas institucijoms
Lyčių lygybės ekspertė, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja R. Butkevičiūtė portalui Lrytas trečiadienį teigė, kad smurto orderis yra prevencinė ir gera priemonė, užpildžiusi anksčiau buvusią teisinę spragą, kai dėl įrodymų trūkumo nėra pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau problema ta, kad orderis negali pakeisti ikiteisminio tyrimo.
„Apie tai jau yra ne vienerius metus kalbama, ir taip pat šalia turėtų būti daromas tikrai rimtas rizikos vertinimas. Apskritai kalbant apie orderius, gali būti taip, kad vienas įtariamasis turi kelis ar net keliolika orderių, tai orderis yra prevencinė priemonė, negalinti pakeisti ikiteisminio tyrimo.
Bet šiuo konkrečiu atveju problema yra ne tik su orderiu, kaip prevencine priemone, bet šioje situacijoje mes turime indikaciją, ar tikrai gebame tinkamai įvertinti smurto artimoje aplinkoje riziką“, – kalbėjo specialistė.
Pasak R. Butkevičiūtės, įvairūs kriminologiniai tyrimai nuosekliai parodo, kad vienas iš pačių pavojingiausių laikotarpių smurtą artimoje aplinkoje patiriančiai moteriai yra tada, kai ji nutaria nutraukti smurtinius santykius arba kreipiasi pagalbos. Šiuo atveju taip ir buvo – moteris pati kreipėsi pagalbos.
„Smurtiniuose santykiuose smurtautojas visada laiko kontrolę, ir kai žmogus, kuris nukenčia nuo smurto, sako, kad viskas, aš išeinu, aš kreipiuosi pagalbos į institucijas – tai yra pats pavojingaiusias metas, į kurį reikia pasižiūrėti labai rimtai ir būtent tada įvertinti rizikas.
Čia labai puikiai matome, kad orderis yra dėl psichologinio smurto, o kitą dieną – nužudymas. Tai čia nėra kažkoks išskirtinis atvejis, nes smurto artimoje aplinkoje pavojingumas ir yra toks didžiulis – psichologinio smurto ar kitos formos labai greitai gali pavirsti į nužudymą.
Tai vien orderio išdavimas tikrai negarantuoja saugumo. Kas tą saugumą gali duoti, tai rizikos vertinimas ir kas vyksta po to orderio“, – pabrėžė lyčių lygybės ekspertė.
R. Butkevičiūtės teigimu, pagrindinis žmogus, kuris gali geriausiai įvertinti šias rizikas, yra pats nukentėjęs asmuo.
„Kitas dalykas: mes Lietuvoje turėjome labai skaudžių tiek seksualinio, tiek ir kito smurto prieš vaikus atvejų, tai gana greitai buvo pasisakymas tiek iš aukščiausių valstybės pareigūnų, tiek buvo gana greitai suorganizuoti ministerijų pasitarimai, posėdžiai, visos institucijos galėjo pažiūrėti, ką galėjo padaryti geriau, kodėl sistema nesuveikė.
Dabar mes turime situaciją Lietuvoje, kai per metus būna maždaug 20 nužudymų artimoje aplinkoje – vadinasi, mes turime daugiau nužudytų moterų artimoje aplinkoje nei metuose yra mėnesių.
Tai klausimas, ar mes turime tuos skubius pasitarimus aukščiausiu lygmeniu, ką padaryti ir kaip užtikrinti, kad rizikos vertinimas smurto artimoje aplinkoje atvejais būtų tinkamas? Nes akivaizdu, kad šioje ir kitose nužudymų situacijose kažkur algoritmas nesuveikė. Valstybė neapsaugojo tos moters, kuri kreipėsi pagalbos“, – aiškino pašnekovė.
Pasak R. Butkevičiūtės, nužudytoji moteris viską padarė teisingai – vyrui braunantis į namus paskambino policijai. Čia, tęsė specialistė, labai svarbu kalbėti ir apie teisinę atsakomybę – Europos Sąjungoje jau yra valstybių, kurios yra įtvirtinusios femicido nusikaltimus.
„Pati šviežiausia yra Italija, kuri labai aiškiai pasisakė, kad jeigu yra femicidas – moters nužudymas dėl lyties – tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė yra galima iki gyvos galvos.
Pas mus, Lietuvoje, dabar yra taip, kad yra bendrasis nužudymas ir yra kvalifikuojanti aplinkybė, kur gali būti skiriama nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė, jeigu yra šeimos narys arba giminystės ryšiais susijęs asmuo. Į tai nebūtinai automatiškai įeis buvęs partneris arba sugyventinis, o mes žinome, kad femicidas būtent dažniausiai ir pasireiškia nutraukus arba norint nutraukti smurtinius santykius“, – dėstė pašnekovė.
Vadinasi, anot R. Butkevičiūtės, mūsų teisinėje sistemoje vienodai traktuojama, ar žmogų nužudė atsitiktinis įsibrovėlis, ar galbūt vaikų tėvas, buvęs partneris.
„Tai kitos valstybės, matome tendenciją, kad su šituo dalyku tvarkosi“, – pridūrė „Ribologija“ bendraįkūrėja.
R. Butkevičiūtė taip pat pasakojo, kad vesdama mokymus ugdymo įstaigose pastebi, jog romantinius santykius mezgantys paaugliai nežino, kaip nutraukti smurtinius santykius ir ką daryti juos nutraukus – mat tuomet neretai prasideda persekiojimas, patyčios.
„Tai jau nuo mažens mes turime mokyti vertinti tas rizikas ne tik pačius paauglius, bet ir specialistus, kurie su jais dirba“, – tvirtino specialistė.
Ji pridūrė, kad mes, kaip valstybė, privalome užtikrinti, kad moteris būtų saugi ir, svarbiausia, gyva.
„Tai labai norėtųsi konkrečių pasiūlymų – tiek analizės iš Vyriausybės, kas nesuveikia algoritme, ir taip pat iš Seimo. Pavyzdžiui, kai buvo įvairūs atvejai su paaugliais, Seimas inicijavo parlamentinę kontrolę, tai kur parlamentinė kontrolė dėl, pavyzdžiui, moterų nužudymo artimoje aplinkoje? Kur inicijavimas tam tikrų teisės aktų pakeitimo?
Kelčiau klausimą, kiek dar moterų, mamų, draugių turės žūti, kad mes pagaliau imtumėmės šio klausimo aukščiausiu lygiu? Visuomenei dabar irgi kyla klausimas – tai ką man daryti, ar aš būsiu apsaugota, nutraukdama smurtinius santykius? Kaip greitai bus reaguojama, kas atsitiks, jeigu nesureaguos?
Į šituos klausimus visuomenei tikrai turėtų būti atsakyta aukščiausiu lygiu, o ne interneto komentaruose, kuriuose, tarp kitko, irgi teko skaityti, kad gal nereikia tokio partnerio pasirinkti“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė.
Pasak pašnekovės, moters gyvybės nueina tiesiog niekais, jeigu nutikus tokiems nusikaltimams tik pasakome, kaip tai yra blogai ir žiauru.
Dėl įvykio Avižieniuose pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šeimos nario nužudymo. Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.