„Ji buvo ne viršininkė, o lyderė“: K. D. Prunskienės Vyriausybės nariai atsisveikina su buvusia premjere (5)

K. D. Prunskienė mirė praėjusį ketvirtadienį, eidama 84-uosius metus. Aktyvią politinę veiklą ji pradėjo 1988 metais. 2012-ųjų vasarį moterį ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.

Atsisveikinimo ceremonija Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje trečiadienį prasidėjo 14 valandą. 

Šv. Jonų bažnyčioje surengta ir oficialių asmenų vainikų padėjimo procedūra. Joje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai: Seimo pirmininkas, premjeras ir ministrai. Pasirodė ir K. D. Prunskienės vadovauto Ministrų kabineto nariai. Prezidentas Gitanas Nausėda neatvyko, nes šiuo metu nuotoliu darbuojasi iš Madeiros.

Nuo 18 valandos Šv. Jonų bažnyčioje už K. Prunskienę bus aukojamos Šv. Mišios. Atsisveikinimas tęsis iki 20 valandos.

Vienas pirmųjų tarti paskutinį sudie buvusiai vadovei atvyko Albertas Sinevičius, K. D. Prunskienės Vyriausybėje ėjęs prekybos ministro pareigas.

„Paskutiniu metu ji buvo... Gal iš karto pasakysiu tokį dalyką – jeigu ne vaikų požiūris, ne vaikų atsidavimas, ji jau būtų seniai numirusi. (...) Metai kai prasidėjo, biškuliuką paspaudė tos ligos visos. Dabar maždaug mėnesį laiko jai buvo sunku su rijimu, su viskuo. Pragulėjo Santarose, o dabar gulėjo Marcinkevičiaus ligoninėje. Mes pasižiūrėjome, tiesiog pabandėme pasikalbėti, bet sunku jau buvo... Negražiai gal pasakysiu, bet toks retas atvejis, kai gali sakyti: „Ačiū Dievui išėjo“, – paskutinį pokalbį su K. Prunskiene prisiminė eksministras.

Anot A. Sinevičiaus, prisiminimai apie K. D. Prunskienę yra tik geri. Jo teigimu, tai buvo neeilinio lygio politikė, sugebėjusi suformuoti pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę.

„Turėjo Dievo dovaną parinkti žmones, kuriais galėjo pasitikėti. Kodėl aš taip galiu drąsiai pasakyti? Pas mus pirmos Vyriausybės klubas, kuriam jau 30 metų. Tas klubas toks vienintelis pasaulyje“, – sakė buvęs ministras, pabrėždamas, kad ne vienas K. D. Prunskienės Ministrų kabineto narys dirbo ir kitose Vyriausybėse.

„Tai ne visai žiopli buvome, reiškiasi. Jos čia nuopelnas buvo, kaip premjerės – sugebėti surinkti, iškrapštyti iš visų kampų ir surinkti Vyriausybę, kuriai krūvos reikalų buvo“, – tęsė jis.

Eksministras pastebėjo, jog K. D. Prunskienei niekada neteko taikyti ministrų ar atidžiai kontroliuoti jų darbo.

„Žmonės su ja labai skaitėsi. Aš tą galiu teigti, aš pats mačiau viską“, – pridūrė A. Sinevičius.

Atsisveikinti su K. D. Prunskiene atvyko ir signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadove jis teigė susipažinęs 1988-aisiais, kai kūrėsi Sąjūdis.

„Ją aš prisimenu, visų pirma, kaip labai aktyvią, labai rimtą ekonomikos specialistę, kuri dar anais, tarybiniais laikais siekė, kaip tada buvo sakoma, ekonominio savarankiškumo“, – sakė Č. Juršėnas.

„Buvo viena ryškiausių žvaigždžių, nes prie visų jos pliusų, ji dar buvo daili dama su labai gražia šypsena, kurią aš ir kiti vadino gintarine“, – sakė jis.

Pasak signataro, būtent sava šypsena K. D. Prunskienė, kaip pirmoji premjerė, užkariavo ir Vakarus.

„Kazimira yra tikrai tų pirmųjų, tų virsmo metų viena ryškiausių žvaigždžių. Ir tokia ji liko mano atmintyje, nors po to buvo visko – ir juodo, ir sunkaus darbo“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad K. D. Prunskienės indėlis ir darbai išliko.

„Svarbiausia, kad ji kartu su kitais mūsų vadovais užtikrino Lietuvos atsilaikymą Maskvai spaudžiant ypač per ekonominę blokadą“, – apibendrino Č. Juršėnas.

Atsisveikinti su K. D. Prunskiene atvyko ir kiti jos Vyriausybėje dirbę ministrai. Tarp jų – Vytas Navickas. Pasak buvusio ministro, K. D. Prunskienė ekonomikos srityje buvo itin stipri.

„Ji nešė inovatyvumą į mūsų Vyriausybę. Ji, kaip buvo paminėta, sugebėjo suburti ne tik tam tikrų problemų, klausimų sprendimui, bet taip pat ir papildomam darbui.

Mes dirbome kiekvieną savaitę ir šeštadieniais, pavadindami tą darbo dieną konsiliumu. Ir nuo 11 iki, turbūt, 6 vakaro tuos visus aštuonis mėnesius mūsų darbas tęsdavosi šešias darbo dienas, ne penkias“, – kalbėjo V. Navickas.

Pasak jo, K. D. Prunskienė tiesiog turėjo talentą organizuoti ir valdyti Vyriausybės darbą, rasti pačius geriausius sprendimus. Jos vadovavimas, anot V. Navicko, liks istorijoje – žinant ir to meto sudėtingą Lietuvos aplinką.

Pirmojoje Lietuvos Vyriausybėje visi ministrai buvo vyrai. Ar dėl to, kad premjerė buvo moteris, nekildavo klausimų? V. Navickas sako, kad ministrai kaip tik buvo suinteresuoti kuo geriau pasirodyti ir stengtis.

„Tarp mūsų, vyrų, kartais tokie pokalbiai būdavo. Bet ji visada sakydavo, kad tiesiog jūs manykite, kad jūs premjerai esate. Ir tas atstumas tarp premjerės ir ministro praktiškai ištirpdavo“, – kalbėjo jis.

V. Navickui antrino ir eksministras Leonas Vaidotas Ašmantas.

„Jūs dabar esate savo srityje premjerai. Viskas. Baigėsi tos kalbos. Tik labai aštriais klausimais, kokiais reikia, kreiptis į mane“, – prisimindamas K. D. Prunskienės žodžius Vyriausybės ministrams sakė jis.

Pagerbti velionę atvyko ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis K. D. Prunskienės Vyriausybėje ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.

Socialdemokratas prisiminė, kad K. D. Prunskienė buvo neeilinė lyderė.

„Turiu nuliūdinti – ji nebuvo viršininkė, ji buvo lyderė, šauklė, telkėja, kuri uždegė visus dirbti Lietuvai. Ji kiekvieną iš mūsų pirmos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narių vadindavo savo srities premjeru. Ji kvietė, iš tikrųjų, kiekvienam rodyti iniciatyvą, ji labai stipriai palaikydavo tas iniciatyvas, buvo labai demokratinės lyderystės žmogus.

Ji telkė mus dirbti čia, Lietuvoje, ir ji nešė Lietuvos vardą per pasaulį. Kai nebuvo lengva peržengti, išeiti į tarptautines organizacijas, susitikti su kitų šalių lyderiais, ji savo tokiu profesionalumu, energija pralaužė tuos ledus, vykdama, susitikdama su kitų šalių lyderiais ir nešdama tą laisvos Lietuvos vardą. Tai buvo tikrai labai energingas žmogus, labai demokratiškas žmogus. Ir tikrai žmogus, kurį verta sekti“, – buvusią premjerę prisiminė J. Olekas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad iš pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovės galima pasimokyti nuoširdaus darbo.

„Skirtingus laikmečius sudėtinga lyginti, bet jeigu prisiminsiu pirmosios Vyriausybės darbą, tai reikėjo kurti ir dėti pagrindus valstybei. Biudžetas buvo nesavarankiškas, jame buvo, mano žiniomis, keliasdešimt tūkstančių, berods, dolerių.

Šiuo metu mes gyvename kaip stipri, ekonomiškai pajėgi valstybė, Europos Sąjungos, NATO narė, ir sprendžiame biudžeto, kuriame yra milijardai, klausimus.

O tada reikėjo kurti valstybę, padėti jai pamatus, kurti institucijas iš to, kas buvo – iš šalį mylinčių, patriotų žmonių. Tas laikotarpis tikrai buvo sudėtingas. Ko galima tikrai pasimokyti, tai to nuoširdaus darbo, atsakomybės ir perimti tą palikimą“, – teigė ministras pirmininkas.

Su K. Prunskiene žmonės atsisveikinti galės ir ketvirtadienį nuo pat ryto. Vidurdienį prie velionės urnos su palaikais stos Garbės sargyba, po kurios bus atliekamos religinės apeigos ir išrikiuojama Garbės palyda.

13 valandą, išnešus urną, formuosis gedulinga procesija, kuri vyks į Antakalnio kapines.

Amžinojo poilsio pirmoji Lietuvos premjerė atguls Signatarų kalnelyje. Prie kapavietės bus sakomos atsisveikinimo kalbos, velionė bus pagerbta tylos minute.

Nuleidžiant urną į žemę, nuskambės trys salvių šūviai, bus giedamas Lietuvos himnas. Laidotuvių ceremonijos metu velionės artimiesiems taip pat bus iškilmingai perduota valstybės vėliava.