Politologė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė neabejoja, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sprendimas dalyvauti rinkimuose gerokai sumažino abejonių dėl jų baigties.

Nors iki merų ir savivaldybių tarybų rinkimų liko daugiau kaip pusmetis, pasiruošimas jiems įgauna pagreitį.

Nuo 2015-ųjų Kauno meru renkamas V.Matijošaitis viešai paskelbė, kad sieks dar vienos kadencijos.

Nuolatinę kauniečių paramą jaučianti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pradėjo kandidatų į mero postą atranką, o finaliniame etape atsidūrė 5 politikai.

Kitos partijos ir politiniai junginiai kol kas lūkuriuoja.

– Ar jau galima sakyti, kad V.Matijošaičiui paskelbus apie sprendimą kitamet dalyvauti Kauno mero rinkimuose dingo visa intriga? Kas turėtų atsitikti, kad ta intriga sugrįžtų? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros docentės I.Unikaitės-Jakuntavičienės.

– Visi laukė mero sprendimo ir jau svarstė, kad galbūt jis nedalyvaus rinkimuose, nes dvejojo ir prieš trečią kadenciją.

Vis dėlto kaip ir daugelyje savivaldybių, kur nuolatos perrenkami tie patys merai, apetitas auga bevalgant – apsipratus su darbais, turint jauną, pastovią ir gerai dirbančią komandą V.Matijošaičiui dar nesinori ilsėtis.

Kovoti su įdirbį turinčiu meru, jau einančiu pareigas, visuomet sunku, nes jis rinkėjams gali pasigirti akivaizdžiais nuveiktais darbais, o ne tik planais ir idėjomis.

Dar sunkiau rinkiminėje kovoje rungtis su didelį palaikymą tarp miestiečių turinčiu meru, kurio komandos darbai vis dėlto miesto gyventojams atrodo reikšmingesni nei tam tikri viešojoje erdvėje aptarinėjami galimi veiklos ar valdymo stiliaus trūkumai.

Dalyvaujant dabartiniam merui intriga tikrai dingsta, o sugrįžti galėtų nebent kilus tikrai dideliam skandalui.

Kita galimybė – kuriai nors partijai surasti labai gerą kandidatą, norintį ir gebantį užsitarnauti ne tik tam tikros grupės, o daugumos miestiečių pasitikėjimą.

– Ar galima spėti, kad kauniečių parama V.Matijošaičiui nėra sumažėjusi?

– Sunku pasakyti, kiek parama pasikeitė. Kol kas dabar, atrodo, toks ramus metas – darbai vyksta, kranai kyla, parkai atnaujinami, baseinai atidaromi, tiltai statomi, gatvės vėl aktyviau remontuojamos.

Tad, nepaisant priekaištų merui dėl darbo ar autoritarinio vadovavimo stiliaus, kalbų apie neskaidrius sprendimus savivaldybėje, galima spėti, kad meras vis dar turi nemenką palaikymą.

– Kuo paaiškintumėte V.Matijošaičio populiarumą?

– Yra tokių politikų, kurių populiarumas nemažėja, kad ir kokie būtų pastebėti nusižengimai ar skandalai. Vienas jų buvo Viktoras Uspaskichas.

V.Matijošaičiui taip pat būdingas šis fenomenas. Jis iškilo ir laimėjo rinkimus tuo metu, kai miestui reikėjo atsigavimo, spartesnio augimo, kai partijų iškelti merai nesugebėjo suvienyti tarybos ir priimti greitesnių sprendimų dėl miesto infrastruktūros.

Jo, kaip verslininko, vadybiniai gebėjimai, dėmesys miesto infrastruktūrai, gatvėms, naujiems objektams, ūkiniams reikalams darė įspūdį miestiečiams.

Visose savivaldybėse svarbesnis yra pragmatizmas, o ne vertybės ir ideologijos. Paprastai žmonės renka savo miesto valdžią, kad pagerėtų jų gyvenimas toje teritorijoje, būtų gražiau gyventi, ir dalis gyventojų nelabai kreipia dėmesį į tai, kaip visa tai pasiekiama, atlaidžiau žiūri į piktnaudžiavimą valdžia.

– Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paskelbė politikų, kurie tęsia kovą dėl teisės atstovauti partijai Kauno mero rinkimuose, penketuką. Kokios jo galimybės rungtis su V.Matijošaičiu?

– Kaip matyti iš penketuko, TS-LKD labai nenustebino ir ryškesnių veidų, žinomų ne tik savam elektoratui, bet ir didesniam rinkėjų ratui, nepasiūlė.

– Kaip vertintumėte Aleksandro Abišalos, kuris buvo minimas kaip realiausias kandidatas, tačiau jo penketuke neliko, galimybes?

– Vyresniajai kartai A.Abišala yra labai žinomas žmogus, signataras ir buvęs premjeras, verslo srities žmogus, žinomas Kaune ir nacionaliniu lygmeniu. Jo kandidatūra tikrai būtų daug svaresnė negu dabar pateiktų atrinktų kandidatų: Andrijanos Filinaitės, Dainoro Luko, Šarūno Jasiukevičiaus, Audronės Baronienės ir Roko Mickaus.

A.Abišalos profilis labiau atitiktų kauniečių poreikius.

– Ar kitų partijų kandidatai turi galimybių įsiterpti tarp V.Matijošaičio ir konservatorių atstovo, kaip tai nutiko 2023 metais?

– Žinoma, kad kiti kandidatai gali įsiterpti, bet viskas priklausys nuo to, kokias asmenybes tos partijos pasiūlys.

Jei yra V.Matijošaitis, antrą ir trečią vietas lems ne partija, o kandidatas, jo turimas autoritetas.

Antrąją vietą 2023-iaisiais užėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga buvo ir kaunietis, ir gerai žinoma asmenybė tiek Kaune, tiek nacionalinėje politikoje, tad jo sėkmė nenustebino.

– Kodėl kitos partijos delsia paskelbti kandidatus – ar tiesiog tebeieško stiprių asmenybių, ar nemato prasmės švaistyti laiko ir pinigų?

– Priežasčių yra įvairių. Vieni nemato prasmės, kiti galbūt ieško stipresnių kandidatų, žvalgosi, kas ką pasiūlys iš kitų partijų ir ar jų kandidatas galbūt būtų stipresnis. Kelti kandidatus prasminga, jei partija dalyvauja tarybos narių rinkimuose.

Jei žinomesnis veidas dalyvauja, tikėtina, kad yra galimybė ir partijai gauti daugiau balsų ar išlaikyti didesnį dėmesį. Jei bet koks kandidatas, tuomet kažin ar bus daug naudos – nebent įgyti patirties, gauti papildomo dėmesio.

Visas kortas sumaišė dabartinio mero pareiškimas toliau dalyvauti rinkimuose. Lygias konkurencines galimybes turint visoms partijoms būtų buvę aktualiau ieškoti stipresnių kandidatų.

– Kaip po rinkimų gali atrodyti Kauno tarybos sudėtis – ar V.Matijošaičio įkurtas „Vieningas Kaunas“ turi galimybių išlaikyti daugumą?

– Kol kas Kauno taryboje nebuvo didelės įvairovės, bet praėję rinkimai parodė, kad sudėtis gali kisti, „Vieningas Kaunas“ gavo 6 mandatais mažiau.

Tikėtina, kad po būsimų rinkimų turima persvara gali dar sumažėti, nes, nepaisant mero populiarumo ir jo veiklos gero vertinimo, nebūtinai visa komanda vertinama taip pat gerai, nes daugelis nuopelnų siejama su lyderiu.

Pats V.Matijošaitis taip pat gali būti praradęs šiek tiek buvusių rėmėjų dėl kilusių įvairių įtarimų dėl sklypų ir panašių dalykų.

„Vieningas Kaunas“ gali išlaikyti daugumą, bet nežymią, o apskritai sėkmingiau galėtų pasirodyti TS-LKD, kuri dabar yra antra pagal gausumą frakcija taryboje. Jai palaikymo gali pridėti aplinkybė, kad nacionalinėje politikoje partija veikia opozicijoje.

Dėl kitų partijų dar sunku prognozuoti. Daug priklausys, kokius kandidatus jos iškels į merus, kokius sąrašus sudarys.

Įvardijo, ką reiškia V. Matijošaičio žodis dėl Kauno rinkimų: mato panašumų su V. Uspaskichu (2)