„Visa informacija, kuri yra pasakoma viešai, turi būti labai stipriai pamatuota, neturime gąsdinti visuomenės. Turime savo institucijas, žvalgybą, kuri pateikia vadovams, ministrams, turintiems teisę susipažinti su slapta informacija, ką planuoja arba galimai planuoja mums nedraugiškos šalys. Žinoma, kad tam tikras grėsmių lygis egzistuoja, įvairias hibridinio pobūdžio atakas turėjome ir praeityje (…)“, – žurnalistams Vilniuje teigė M. Sinkevičius.
„Grėsmės išlieka, nepasakyčiau, kad valstybės piliečiams reikėtų papildomai dėl kažko baimintis. Valstybė ruošiasi, daro darbus tyliai, neaiškina per daug, kad mums nedraugiškos valstybės ar kaimynės nežinotų per daug. Situaciją stebime, vertiname ir reaguosime visada adekvačiai“, – akcentavo jis.
Premjero teigimu, šiuo metu grėsmių lygis nėra drastiškai pasikeitęs.
Susiję straipsniai
„Norėčiau nuraminti visuomenę, kad grėsmių lygis kažkaip drastiškai nepasikeitė, jis egzistuoja... Supraskime, kad karas Ukrainoje vyksta, jis nesibaigė, agresija Rusijos tęsiasi. Įvairių situacijų matome ne tik Lietuvoje“, – dėstė jis.
Tuo metu kalbėdamas apie kritinės infrastruktūros apsaugą, ministras pirmininkas pabrėžė, kad valstybė šiuos objektus saugo.
„Valstybė ne tik stebi, bet ir saugo tuos objektus. (...) Klausiau kaip prioriteto tvarka mes saugome kitą kritinę infrastruktūrą, to klausiau ir prieš kelias dienas susitikęs su kariuomenės vadovais, Robertu Kaunu. Paprašiau, kad mane asmeniškai informuotų apie tuos kritinius taškus ir kokia konkreti situacija“, – sakė M. Sinkevičius.
„Daug yra kritinės infrastruktūros ir greitu metu žinosiu, kokią pasiruošimo situaciją turime, siekiant apginti ir apsaugoti tuos objektus nuo galimų įvairių incidentų. Galiu patikinti, kad darbas be didelės eskalacijos ir viešumo, tikrai yra daromas“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, bet sprendimas dėl to dar nėra priimtas, tikslios datos – nėra. Anot jo, Kremlius svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Ministro teigimu, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju, tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kuomet valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau kuria įspūdį, kad jį padarė kita šalis.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Premjeras: URM aiškinasi, kuo padėti Kaliningrade už šnipinėjimą nuteistam Lietuvos piliečiui
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Kaliningrado srities teismas pripažino Lietuvos pilietį kaltu byloje dėl šnipinėjimo, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, jog Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavesta išsiaiškinti, kuo jam galima padėti. Pasak ministro pirmininko, daugiau detalių šiuo klausimu paaiškės vėliau.
„Žinoma kol kas minimaliai. URM pavesta išsiaiškinti, kuo galime padėti mūsų valstybės piliečiui, kokia ten situacija. Daugiau informacijos turėsime šiek tiek vėliau. Šiuo metu tai tiktai dar preliminari informacija, bet mūsų tarnybos ir konkrečiai URM jau tuo klausimu dirba“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė M. Sinkevičius.
URM ketvirtadienį nurodė, kad šiuo klausimu diplomatiniais kanalais siekiama gauti oficialią informaciją.
Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) sakė, jog tokia informacija žvalgybai yra žinoma.
Apie Rusijoje už šnipinėjimą nuteistą Lietuvos pilietį trečiadienį paskelbė šios šalies naujienų agentūra „Interfax“.
Kaip nurodyta, nuteistajam skirta 13,5 metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo kolonijoje. Be to, iš jo buvo konfiskuotas telefonas ir specialiosios priemonės, kurios, kaip rašoma, buvo naudojamos nusikaltimui įvykdyti.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis nuo 2011 iki 2024 m. Rusijos teritorijoje rinko ir perdavinėjo valstybės paslaptį sudarančią informaciją, kuri galėjo būti panaudota pakenkti Rusijos valstybės saugumui.
Tiesa, šio asmens tapatybė neįvardijama.