„Lietuvos žvalgyba dirba, informaciją renkame ir matome. Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione ir galimą „netikros vėliavos“ operacijos panaudojimą Baltijos regione. Mes tą matome, todėl yra sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga, todėl Lietuvos kariuomenė ir visos saugumą užtikrinančios institucijos dirba, vertina situaciją ir budrumo lygį mes įvertinę stebime“, – žurnalistams Vilniuje teigė R. Kaunas.
„Sprendimo atlikti vienokią ar kitokią operaciją šiai dienai nėra, grėsmės tiesioginės, kad artimiausiu metu kažkas konkrečiai įvyks, datos – nėra“, – akcentavo jis.
Ministro teigimu, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus.
Lietuvos karinė žvalgyba: Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos šalyse
„Kadangi turime tikrai gerus santykius su ukrainiečiais, jie lygiai taip pat dalinasi informacija. Kadangi Ukraina gindamasi sėkmingai atakuoja Rusiją, dalis dronų yra perimami, dalis – nukrenta. Tas detales ir dronų fragmentus Rusija turi, geba juos sukonstruoti, sulipdyti į vieną veikiantį įrenginį. Teorinė galimybė, kad toks įrenginys, tokie dronai galėtų būti panaudoti „netikros vėliavos“ operacijai – yra“, – dėstė R. Kaunas.
„Šalia Lietuvos nėra kaupiami Rusijos pajėgumai. Reiškia, mes nešnekame apie konvencinę grėsmę, šnekame apie galimą „netikros vėliavos“ operaciją, kad galėtų būti panaudotas netikras ukrainietiškas dronas. Tai turbūt realiausias scenarijus šiai dienai, koks yra vertinamas“, – pabrėžė ministras.
Susiję straipsniai
Pasak jo, šiuo klausimu NATO lygmeniu bendradarbiauja žvalgybos institucijos.
Nors ministras nenorėjo detalizuoti, pasak jo, institucijos deda visas pastangas, kad tokie galimi veiksmai būtų užkardyti.
„Lietuva jau yra sustiprinusi kritinės infrastruktūros apsaugą. Be abejo, mes turime ir kitas galimybes, kurių detalizuoti nei galiu, nei noriu“, – sakė R. Kaunas.
„Puikiai matome, kad šimtaprocentinė apsauga neegzistuoja nei Rusijoje, nei, deja, Ukrainoje, nei kitose valstybėse. Darome viską, Lietuvos žvalgybos tarnybos daro viską, kariuomenė, kitos, saugumą užtikrinančios, institucijos daro viską, kad būtų užkardyti bet kokie galimi veiksmai“, – pridūrė jis.
Tiesa, jo teigimu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiuo klausimu su Rusija nekontaktuoja.
Tuo metu kalbėdamas apie Kremliaus motyvus, ministras svarstė, kad tokiu būdu režimas siekia išlaikyti valdžią Rusijoje.
„Ukrainiečiai sėkmingai ginasi, Rusijos visuomenė pradeda kelti klausimus: kodėl jiems trūksta kuro, kodėl dega logistikos sandėliai, kodėl virš Rusijos skraido ukrainietiški dronai? Natūraliai, Rusijos režimui, siekiant išlaikyti valdžią, išlaikyti „laimėtojo“ aureolę – jie ieško alternatyvių galimybių eskaluoti situaciją“, – tikino R. Kaunas.
„Vienas iš momentų, ką norima pasiekti – kad NATO susvyruotų ir mažintų paramą Ukrainai. Galiu patikinti, kad to tikrai nebus. NATO prisideda ir prisidės prie Ukrainos saugumo užtikrinimo, pagalbos Ukrainai ir Rusija neturi šansų laimėti šito karo“, – pabrėžė jis.
Be to, ministras kartojo, kad Lietuva nesuteiks savo oro erdvės ar žemės jokioms karinėms operacijoms prieš kitas valstybes.
„Lietuva nėra suteikusi savo oro erdvės ar žemės jokioms karinėms operacijoms ir to niekada nebus. Mes remiame Ukrainą technologijomis, finansiškai. Padedame taip, kaip galime ir turime padėti. Tačiau Lietuva nekariauja, neplanuoja kariauti ir nesuteiks savo nei oro, nei žemės jokioms karinėms operacijoms prieš bet kokią valstybę“, – sakė R. Kaunas.
Į žinią sureagavo ir Prezidentūra
Prezidentūros atstovai pažymi, kad visos atsakingos Lietuvos institucijos imasi reikalingų veiksmų tam užkardyti.
Taip pat, pasak prezidento Gitano Nausėdos atstovų, papildomų priemonių kritinei infrastruktūrai apsaugoti imtasi dar gegužės mėnesį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. Primenama, kad VGT paragino kariuomenę kartu su Viešojo saugumo tarnyba (VST) toliau stiprinti oro erdvės gynybą, prioritetinį dėmesį skiriant antidroninės gynybos priemonėms, kritinės infrastruktūros objektų apsaugai.
„NATO partneriai, be abejo, yra informuoti apie Rusijos svarstymus dėl galimų provokacijų Baltijos regione. Lietuvos tarnybos stebi situaciją, nuolat informuoja prezidentą, pastarąjį kartą informacija jam pateikta prieš savaitę“, – atsakyme Eltai nurodė prezidentūros atstovai.
G. Nausėda šiuo metu iki rugpjūčio 10 dienos dirba nuotoliu iš Madeiros salos Portugalijoje.
Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas „15min“.
Portalo teigimu, Rusija perimtus Ukrainos dronus galėtų pasitelkti tam, kad klaidintų dėl išpuolio šaltinio ir neigtų atakavusi NATO teritoriją. Tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kai valstybė įvykdo veiksmą, bet kuria įspūdį, jog tai padarė kita šalis.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.