Politikai sutaria: didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos hibridinės operacijos ir dezinformacija (3)

Vis dėlto politikų vertinimai išsiskiria kalbant apie tai, ar valstybės institucijos pakankamai aiškiai komunikuoja visuomenei apie galimas rizikas ir ar perspėjimus lydi konkretūs sprendimai.

Apie dabartines nacionalinio saugumo grėsmes, Lietuvos pasirengimą galimoms Rusijos provokacijoms ir valstybės komunikaciją ELTA kalbino skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujančius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius – komiteto pirmininko pavaduotoją Lauryną Kasčiūną, Tomą Martinaitį ir Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Tiesa, Elta politikus kalbino dar iki šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusios, o vėliau krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patvirtintos informacijos, kad karinė žvalgyba turi duomenų apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione. Kartu ministras pažymėjo, esą Rusija dar nėra priėmusi sprendimo dėl to, tikslios galimo išpuolio datos nėra.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad pagrindine grėsme Lietuvai išlieka Rusijos konvencinis karinis potencialas. Vis dėlto, anot jo, stringantis karas Ukrainoje suteikia Lietuvai laiko stiprinti savo gynybinius pajėgumus – formuoti Lietuvos diviziją, priimti sąjungininkus ir įgyvendinti NATO operacinius planus.

„Be jokios abejonės, didžiausia grėsmė buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos konvencinė karinė grėsmė“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Politiko teigimu, šiuo metu didžiausią praktinį pavojų kelia vadinamosios pilkosios zonos operacijos – diversijos, provokacijos, išpuoliai prieš strateginę infrastruktūrą ir kiti sabotažo veiksmai. Jis taip pat akcentavo būtinybę investuoti ne tik į tradicinę ginkluotę, bet ir į naujas technologijas bei ateities karybą.

Panašiai situaciją vertina ir Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas, parlamento NSGK narys Tomas Martinaitis. Jo teigimu, Lietuvai dėl narystės NATO toks karo scenarijus, kokį šiandien matome Ukrainoje, nėra tikėtinas, tačiau tai nereiškia, kad grėsmių sumažėjo.

„Šiandien tiek žvalgybos institucijos, tiek prieš kelias savaites apie tai kalbėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad pastaruoju metu ypač išaugo vadinamųjų hibridinių grėsmių pavojus“, – sakė T. Martinaitis.

Anot jo, didžiausią nerimą šiuo metu kelia Rusijos žvalgybos inicijuojami bandymai trikdyti viešąją tvarką, kenkti kritinei infrastruktūrai bei nuolat vykstančios kibernetinės atakos.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo NSGK narė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžia, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta, todėl valstybė turi nuosekliai didinti atsparumą.

„Valstybė turi nuolat didinti atsparumą – stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, kovą su dezinformacija ir visuomenės atsparumą. Šiandien kova dėl žmonių sąmonės yra viena svarbiausių hibridinio karo sričių“, – sakė ji.

Politikai sutaria, kad Rusijos organizuojamos operacijos gali būti nukreiptos ne tik prieš energetikos ar kitus strateginius objektus.

T. Martinaičio teigimu, negalima atmesti scenarijų, jog taikiniais gali tapti ir konkretūs žmonės.

„Galimos ir tam tikros žvalgybinės operacijos, nukreiptos prieš žmones, kurie organizuoja paramą Ukrainai ar yra kitaip susiję su karu. Tokių scenarijų atmesti negalima“, – Eltai teigė jis.

L. Kasčiūnas priminė jau viešai nuskambėjusius atvejus, kurie, pasak jo, rodo Rusijos veikimo metodus.

„Bandymas susprogdinti „Ikea“, bandymas surengti išpuolį prieš Šiauliuose veikiančią gynybos pramonės įmonę, padedančią Ukrainai, taip pat sprogstamoji DHL siunta lėktuve – visa tai siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU“, – sakė jis.

Anot politiko, tai rodo, kad taikiniais gali tapti ne tik kritinė infrastruktūra, bet ir konkretūs žmonės, įmonės ar kiti objektai.

V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad sabotažo grėsmė nėra teorinė – panašių atvejų jau būta Lenkijoje. Vis dėlto, pasak jos, iki šiol NATO rytinio flango valstybėse tokios operacijos dažniausiai nebuvo nukreiptos prieš civilius.

„Jeigu situacija keistųsi, tai reikštų naują eskalacijos lygį“, – teigė ji.

Kalbėdami apie Lietuvos pasirengimą užkardyti galimas Rusijos operacijas, visi trys politikai pabrėžė būtinybę stiprinti žvalgybos bei vidaus saugumo institucijas.

T. Martinaitis pripažino, kad žmogiškųjų išteklių trūkumas žvalgybos sistemoje yra ilgalaikė problema, todėl, jo nuomone, reikėtų aktyviau pasitelkti šiuolaikines technologijas ir dirbtinį intelektą.

L. Kasčiūnas akcentavo, kad Lietuvos žvalgybos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su NATO partneriais, o pilkosios zonos grėsmėms atremti būtina stiprinti visą vidaus saugumo sistemą – kariuomenės, policijos, Viešojo saugumo tarnybos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimą.

V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu pažymėjo, kad pareigūnų trūksta ne tik žvalgyboje, bet ir visoje Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

Anot jos, artėjant biudžeto svarstymui vienu svarbiausių klausimų turėtų tapti papildomas finansavimas šioms institucijoms ir priemonės, kurios padidintų pareigūno profesijos patrauklumą.

Vertindami pastarųjų savaičių valdžios komunikaciją apie galimas Rusijos provokacijas, politikai išsakė nevienodas pozicijas.

T. Martinaitis mano, kad komunikacijos saugumo klausimais niekada nebus per daug. Jo teigimu, didžiausią pavojų kelia dezinformacija ir informacinės operacijos, kuriomis siekiama kelti paniką bei mažinti visuomenės pasitikėjimą valstybe.

„Manau, kad tai yra viena didžiausių grėsmių“, – sakė socialdemokratas.

Tuo metu L. Kasčiūnas kritiškai vertino pastarųjų savaičių komunikaciją. Anot jo, visuomenei nebuvo pakankamai aiškiai paaiškinta, kad kalbama ne apie konvencinės invazijos grėsmę, o apie pavienes diversijas ir kitas pilkosios zonos operacijas.

„Komunikacija turi būti labai tiksli ir saikinga, kad žmonės neprarastų pasitikėjimo“, – pažymėjo jis.

Panašios pozicijos laikėsi ir V. Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, vieši perspėjimai turi būti lydimi konkrečių sprendimų – prireikus šaukiant Valstybės gynimo tarybą, neeilinį Seimo NSGK posėdį ar visuomenei pateikiant daugiau praktinės informacijos.

„Šiuo metu girdime bendro pobūdžio perspėjimus. Visi suprantame, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios gyvename padidintos rizikos sąlygomis, tačiau svarbu, kad perspėjimai būtų lydimi konkrečių veiksmų“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Nepaisant skirtingų vertinimų dėl komunikacijos, visi trys Seimo NSGK nariai sutaria, kad Rusijos keliama grėsmė išlieka ilgalaikė, todėl Lietuva privalo nuosekliai stiprinti ne tik karinius pajėgumus, bet ir žvalgybą, kritinės infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.

ELTA primena, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuvos institucijos ne kartą įspėjo apie išaugusią Rusijos hibridinių grėsmių riziką. Reaguojant į žvalgybos signalus, sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga, o valstybės vadovai ragino visuomenę išlikti budrią. Tuo metu tarptautinėje žiniasklaidoje taip pat skelbta apie galimus Rusijos planus surengti riboto masto provokacijas NATO rytiniame flange.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad žvalgyba turi informacijos, jog Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione. Tačiau, kaip pažymėjo jis, sprendimo dėl to Rusija dar nėra priėmusi, tikslios galimos provokacijos datos nėra.