Ar pasieniečiai bijo pasinaudoti ginklu? Ministerija užsimena apie būsimus pokyčius (5)

Nors teisės aktai numato, kad išskirtiniais atvejais pareigūnai galėtų panaudoti šaunamuosius ginklus, pasieniečių atstovai sako – imtis tokių priemonių paprasčiausiai bijoma, mat vėliau gali tekti mindyti teismų slenksčius.

Tą pastebi ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jo teigimu, istorijos, kai ginklą tarnybos metu panaudoję pareigūnai vėliau sulaukia teisėsaugos dėmesio, pasieniečius gali paversti situacijos įkaitais. Anot jo, prieš pažeidėjus pareigūnai neturėtų bijoti panaudoti turimas priemones

Todėl Vidaus reikalų ministerija (VRM) žada inicijuoti atitinkamus įstatyminius pakeitimus, tačiau kol kas konkrečių iniciatyvų nedetalizuoja.

Kaip šią savaitę pranešė naujienų portalas „Delfi“, liepos pabaigoje Lazdijų rajone migrantų grupė užpuolė VSAT pareigūnus. Incidentas įvyko liepos 26 d., Kapčiamiesčio pasienio užkardos teritorijoje.

Teigiama, kad VSAT pareigūnams aptikus tunelį ir sulaikant keletą juo neteisėtai prasmukti bandžiusių migrantų, iš tunelio išlindo dar apie 20 asmenų, kurie užpuolė pasieniečius.

Paaiškėjus šiai informacijai, VRM pradėjo tarnybinį patikrinimą – ministerija, kaip teigiama, apie incidentą buvo informuota tik formaliai. Ikiteisminį tyrimą atlieka ir prokurorai.

Tai, kokiais atvejais pasieniečiai gali pasinaudoti ginklu, numato Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas.

Jame nurodoma, kad šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais – kai tai yra neišvengiamai būtina ir tada, kai prieš tai panaudota psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga.

Taip pat – kai kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai, aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir pan.

Prieš kitus asmenis pasienietis gali naudoti šaunamąjį ginklą atremdamas ginkluotą įsiveržimą į šalį, gindamas save ar kitą žmogų nuo gresiančio gyvybei pavojingo kėsinimosi. Be to, ginklas gali būti pasitelktas ir sulaikant galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jeigu sulaikymo metu kyla neišvengiamas pavojus VSAT pareigūno ar kito žmogaus sveikatai.

Įstatyme taip pat numatyti ir kiti atvejai, kada VSAT pareigūnai turi teisę pasitelkti specialiąsias priemones bei šaunamuosius ginklus.

Komentare portalui Lrytas VSAT Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė teigė, jog pagal nustatytą standartą pasieniečiai yra 100 proc. aprūpinti reikiama ginkluote ir šaudmenimis.

„Pažymime, kad šiame standarte nustatyti konkretūs duomenys apie tarnybos ginkluotę yra riboto naudojimo informacija, todėl detalesnės informacijos apie ginkluotę ir jos kiekius neteikiame“, – teiraujantis apie pasieniečių aprūpinimą nurodė L. Laurinaitytė.

Nors įstatymas numato, kokiais atvejais VSAT pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, panašu, kad teisės aktuose įtvirtintos nuostatos nebūtinai veikia praktikoje.

Juk, pastebi pasieniečių profsąjungų atstovai, pareigūnas gali tiesiog bijoti panaudoti ginklą, nes dėl to sulauks neigiamų pasekmių ir teisinių bylų.

Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas tebenagrinėja bylą, kurioje VSAT pareigūnui Karoliui Ilgevičiui pareikšti įtarimai dėl pažeidėjo nužudymo. Anot teisėsaugos, 2024 m. vasarą Šalčininkų rajone vejantis kontrabandą automobilyje vežusį vairuotoją, pareigūnas iš tarnybinio ginklo šovė į automobilį. Įtariamasis paleistu šūviu vyrui padarė mirtiną sužalojimą ir pastarasis įvykio vietoje mirė.

Lietuvos teisėtvarkos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa „Žinių radijui“ teigė, kad istorijos, kai ginklą panaudoję pareigūnai turi sėstis į teisiamųjų suolą, atgraso nuo tokių priemonių naudojimo – net ir tada, kai poreikis gintis akivaizdus, o pasieniečio gyvybei iškyla realus pavojus.

„Mūsų valdžia, mūsų Lietuva, mūsų prokuratūra davedė pareigūnus iki tokio lygio, kad (...) jiems geriau pabėgti, negu ginti valstybę, negu ginti save, nes niekas nenori metų metais tampytis po teismus ir įrodinėti, kad nedurnas, kad jis viską padarė gerai“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė R. Liepa.

„Mes turime pavyzdžių ne vieną ir ne du, ir ne tris. Kaltas liekas kas? Pareigūnas, ne nusikaltėlis. O čia dar, neduok Dieve, vargšeliai pabėgėliai. Tai čia iš viso tą pareigūną gali pakarti kur ant pušies nuvedę, kad panaudojo ginklą“, – kalbėjo jis.

„Bet niekas neįvertina to, kad jeigu tai būtų ne pabėgėliai, o kažkas rimčiau – ką tada daryti pareigūnams?“ – retoriškai klausė profsąjungos atstovas, pabrėždamas, kad pasieniečiai turi būti ruošiami panaudoti ginklą ir psichologiškai.

Kalbėdamas apie konkretų Kapčiamiesčio pasienio užkardoje fiksuotą incidentą, R. Liepa neabejoja – pagrindas pasitelkti ginklą pareigūnams tikrai buvo. Tačiau vis tik, tęsė jis, buvo atsitraukta.

„Pareigūnai, ko gero, nesitikėjo (migrantų užpuolimo – Lrytas) – o nesitikėjo todėl, kad, visgi, jų paruoštumas turėtų būti geresnis tam atvejui.

Antras dalykas – baimė gintis nuo užpuolikų viršijo visus jų lūkesčius. Nes panaudoti ginklą, mano nuomone, pareigūnai tikrai galėjo, remiantis visais teisės aktais, nes tai buvo, dar kartą paminėsiu, neteisėtas sienos perėjimas, pareigūnų užpuolimas, grėsmė kilo jų sveikatai ir gyvybei, nepaklusimas visokiems nurodymams ir viską“, – dėstė profsąjungos atstovas.

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos valdybos narys Jevgenijus Amelinas kalba panašiai – anot jo, jeigu VSAT pareigūnų sveikatai ir gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, jie turėjo teisę pasitelkti specialiąsias priemones.

„Kas liečia pareigūnų įgaliojimus ir ką jie galėtų padaryti, ko jie negalėtų, privalėtų – šioje situacijoje, jeigu buvo intensyvus pareigūnų puolimas, tai žinoma, kad jie turėjo atsikirsti, imtis visų įmanomų priemonių ir naudoti tai, kam suteikia teisę įstatymas – specialiąsias priemones, o prireikus ir šaunamąjį ginklą“, – penktadienį LRT radijo laidoje „Radijo ringas“ sakė J. Amelinas.

Jis pažymėjo, kad apie viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjamą incidentą kol kas informacijos yra mažai – konkrečios detalės nėra žinomos. Tad atsakyti, ar pareigūnai pasielgė teisingai, kol kas neįmanoma.

„Kiek buvo tų pažeidėjų, koks buvo pasipriešinimo ar netgi puolimo intensyvumas, ar buvo sužeisti pareigūnai? Vėlgi, pirminė informacija buvo, kad, tarytum, pareigūnai buvo užpulti“, – kalbėjo jis.

„Šiuo atveju, ar buvo toks pavojus? Mes nežinome. Todėl atsakyti į klausimą, ar gerai pasielgė pareigūnai, yra labai sudėtinga. Bet aš, ko gero, irgi sutiksiu, kad atsitraukti labai dažnu atveju tikrai yra teisingas sprendimas. Ypatingai, jeigu tu matai masę žmonių ir nežinai, kokia ta grėsmė“, – pridūrė J. Amelinas.

Vidaus reikalų ministro M. Katelyno atstovai portalui Lrytas tvirtino – nors liepos pabaigoje įvykęs incidentas viešojoje erdvėje paskatino kelti klausimus dėl pasieniečių ginklų panaudojo, ši problematika ministerijai yra žinoma jau nuo anksčiau. Todėl žadama imtis įstatyminių pakeitimų.

„Pareigūnai nebijo naudoti ginklo, o vengia jį naudoti dėl galimai jiems gresiančių pasekmių. Ministrui rūpi pareigūnų saugumas ir tai, kad tarnybos metu, atsižvelgiant į pavojaus lygį, jie galėtų naudoti ginklą. Dabartinis teisinis reguliavimas palieka vietos interpretacijoms ir įneša abejonių dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, kai atskiros situacijos sprendžiamos teismuose“, – portalui komentavo M. Katelyno atstovas spaudai Šarūnas Dvareckas.

„Todėl bus inicijuojami įstatymų pakeitimai. Jie reikalingi tam, kad pareigūnai jaustųsi saugiai, tinkamai galėtų vykdyti jiems pavestas funkcijas ir sveiki grįžtų namo pas savo artimuosius“, – pridūrė jis.