Neaiškiems kariniams dronams kelis kartus pažeidus Lietuvos erdvę vis garsiau kalbama apie būtinybę nuo jų apsiginti. Tokios įrangos Lietuvoje jau yra, tačiau pripažįstama, kad dar yra kur tobulėti.

Dabar svarbiausia – ne lėktuvai, o antidroninė gynyba. Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių orlaivių „Embraer“ įsigijimo, tai pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Jis siūlė kol kas atidėti klausimą dėl transporto lėktuvų įsigijimo ir investuoti į antidronines sistemas.

Energetikos ministerijos iniciatyva antidroninėmis sistemomis jau apsirūpino kelios didžiausios energetikos įmonės, įranga bandoma šalies oro uostuose.

[[ge:lrytas:lrytas:43412888]]

Turi karinės patirties

Sprendimų, kaip kovoti su nauja grėsme, ieško ir gynybos, ir technologijų specialistai.

[[ge:lrytas:lrytas:42583108]][[ge:lrytas:lrytas:42913666]][[ge:lrytas:lrytas:43415006]][[ge:lrytas:lrytas:43096850]][[ge:lrytas:lrytas:42826496]]

„Jei yra grėsmė, turi būti ir priešnuodis“, – teigė antidronines sistemas diegiančios bendrovės „Futuresec“ direktorius Otonas Verikas.

Jis beveik dešimt metų vilkėjo Lietuvos kariuomenės uniformą, baigė Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademiją, tarnavo Algirdo batalione. Daugiau nei prieš dvejus metus profesionalus karininkas prisijungė prie bendrovės „Futuresec“, kurios darbuotojai jau tuomet domėjosi galimybe kurti antidronų sistemas.

Tuo metu Lietuvoje veikė viena atskirus šios sistemos elementus gaminanti įmonė, bet nebuvo sukurta išmanioji sistema, kuri ir aptiktų, ir neutralizuotų dronus.

„Matydami tokios paslaugos poreikį į tai investavome daug resursų, pasirinkome kelis partnerius iš skirtingų šalių su skirtingais jų sprendimais, kuriuos sujungėme į vieną protingą ir tinkamą derinį“, – pasakojo bendrovės „Futuresec“ vadovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42252313]]

Ieško partnerių užsienyje

Lietuvoje yra gamintojų, siūlančių operatorių valdomas sistemas nedidelių teritorijų apsaugai, tačiau kol kas niekas negamina įrangos, tinkamos dideliems objektams apsaugoti, todėl ją tenka gabentis iš užsienio.

„Mes nesame užsienio tiekėjų ar partnerių atstovai Lietuvoje. Atvirkščiai, mes save laikome Lietuvos ir Lietuvos organizacijų atstovais mūsų partneriams. Mes nesiūlome kitų sukurtų sprendimų savo klientams, ieškome partnerių, kurie patenkintų mūsų klientų poreikius“, – teigė O.Verikas.

„Futuresec“ ateityje planuoja gaminti atskiras sistemų dalis, bet tam reikia laiko ir personalo, kurio kol kas Lietuvoje labai trūksta. Todėl tenka naudotis užsienio šalių, kurios šiuo metu yra keliais žingsniais priekyje, patirtimi bei įranga.

„Kada nors mes iki to užaugsime. Tačiau atsižvelgdami į geopolitinę situaciją dabar negalime laukti, negalime mokytis ir kurti. Dabar šias sistemas reikia turėti“, – pabrėžė O.Verikas.

Modernios technologijos

Antidroninės priemonės yra efektyviausios, jos veikia ne kaip atskiros sistemos, o kaip kelių technologijų derinys, skirtas oro erdvei kontroliuoti ir bepiločių grėsmėms valdyti.

Šių sistemų tikslas – realiu laiku identifikuoti neteisėtą ar pavojingą dronų veiklą ir užtikrinti efektyvų atsaką bet kokioje aplinkoje – nuo miesto infrastruktūros iki karinių teritorijų.

Efektyvi antidroninė sistema turi aptikti, atpažinti ir neutralizuoti įtartinus objektus, nepriklausomai nuo jų valdymo būdo. Prie objekto artėjančius dronus sistema pastebi iki jo likus maždaug 10 kilometrų.

Reikia žinių ir reakcijos

„Dronas skrenda greitai, todėl įrangos operatorius turi sugebėti greitai sureaguoti“, – aiškino O.Verikas.

Kad būtų išvengta žmogiškųjų klaidų, „Futuresec“ renkasi tokias technologijas, kurios į grėsmę reaguotų be žmogaus įsikišimo. Operatorius turi teisę atšaukti veiksmus, bet priimti sprendimus ir laiku sureaguoti pagal iš anksto nustatytas taisykles turėtų pati sistema.

Anot O.Veriko, tokiam darbui reikalingi tiek karybą, tiek technologijas išmanantys žmonės, todėl dirbti su naujomis technologijomis nuolat mokomi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

[[ge:lrytas:lrytas:43431385]]

„Aš pats kariuomenėje daug ko išmokau apie objektų apsaugą, apie tokių sistemų veikimą. Tam nebūtinai reikia karinių įgūdžių, bet reikia supratimo ir apie operacijas, ir apie technologijas“, – pasakojo O.Verikas.

Tariasi su kaimynais

Antidronines sistemas siūlanti „Futuresec“ bendradarbiauja ir su kitomis Baltijos šalimis, jų partneriai dalyvauja Lenkijoje vykdomuose projektuose.

„Šiomis sistemomis paprastai saugomi dideli objektai. Jos nėra pigios ir jų negali naudoti kiekvienas žmogus, sugalvojęs saugoti savo kiemą. Reikalingas tam tikras reguliavimas, licencijos“, – aiškino „Futuresec“ vadovas.

Strateginius energetikos objektus saugančios antidronų sistemos kol kas suveikė tik atliekant bandymus. Anot O.Veriko, dronai buvo aptikti ir darbas buvo padarytas laiku, bet tai nebuvo priešiški veiksmai, kai reikėjo gelbėti situaciją.

Skraido daug mėgėjų

Diegdami antidronines sistemas specialistai pastebėjo, kad oro erdvė ne kartą buvo pažeista neleistinose vietose.

Dažniausiai tai buvo mėgėjiški dronai, kurių savininkai fotografuoja gamtos vaizdus ar parduodamą sklypą ten, kur to daryti negalima.

O.Veriko teigimu, mokymai rengiami, sistemos kuriamos ir tobulinamos tam, kad jos veiktų iškilus tikrai grėsmei: „Jei prasidės kokie nors neramumai, laiko sistemoms pirkti nebebus: niekas jų nepagamins, neatsiųs ir neintegruos, o padaryta žala bus daug didesnė nei tos sistemos kaina.“

Galima suklaidinti

Antidroninės sistemos leidžia iš anksto identifikuoti net mažus dronus – nustatyti jų gamintoją, modelį, valdymo kanalus ir operatoriaus buvimo vietą.

Bepiločių neutralizavimo veiksmai priklauso nuo situacijos, jų valdymą galima perimti sutrikdžius ryšį, suklastojus signalus arba nutupdyti panaudojus tam skirtas technologijas.

Antidroninės sistemos leidžia efektyviai reaguoti tiek į pavienius bepiločius, tiek į koordinuotus grupinius skrydžius.

Šiuolaikinės antidroninės sistemos paprastai taikomos įvairiuose sektoriuose: karinėse ir gynybos struktūrose, elektrinėse, oro uostuose, pramonės zonose ar duomenų centruose.

Tačiau jos gali būti naudojamos ir privačiose įmonėse siekiant apsisaugoti nuo žvalgybos ar neleistino filmavimo. Dronų aptikimo sistemas galima naudoti ir viešuosiuose renginiuose, kur būtina valdyti oro erdvės saugumą virš žmonių susibūrimo vietų.

Pralaimint kovą su dronų keliamu pavojumi – sprendimų paieškos Lietuvoje (1)