Pirmadienį Seimo valdybos posėdyje buvo aptartas klausimas dėl iš STT gautų papildomų paaiškinimų apie galimai neskaidrias įdarbinimo parlamento kanceliarijoje procedūras. Valdybos nariai nutarė, jog minėtą papildomą informaciją įvertins darbo grupė.
Viena iš šios darbo grupės narių, socdemė Orinta Leiputė Eltai sakė, kad parlamentarai yra gavę papildomą informaciją iš STT, taip pat gauti paaiškinimai apie įdarbinimo procedūras ir iš Valstybės valdymo agentūros.
„Esame gavę šitus atsakymus ir sutarėme, kad dar kartą juos peržiūrėsime“, – sakė O. Leiputė.
Bauginanti klimato kaitos realybė: Europa šyla greičiausiai, ši vasara – karščiausia per visą stebėjimų istoriją
Ji priminė, kad Seimo valdybai birželį gavus pastabų iš STT, nutarta į tarnybą kreiptis dar kartą prašant patikslinti anksčiau siųstą informaciją.
Pasak O. Leiputės ir antrame STT rašte esą nėra nurodoma, kad įdarbinant žmones parlamente galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos.
Susiję straipsniai
„Iš principo antras raštas (iš STT – ELTA) pakartoja pirmą, galbūt tik trumpiau, konkrečiau. Bet mums vis tiek nėra atskleidžiamos kažkokios veikos. Jeigu būtų kažkokios veikos, tai, matyt, tarnybos ne perspėtų prevenciškai, o atlikinėtų kitus veiksmus“, – sakė O. Leiputė.
Socdemų atstovė sakė, kad apie pastabas dėl galimai neskaidrių įdarbinimo procedūrų ketinama kalbėtis su Seimo kancerliu A. Stončaičiu.
„Manau, kad tikrai bus pokalbis ir su kancleriu. Jeigu bus poreikis, galbūt kažką iš ekspertų kviesimės“, – tvirtino parlamentarė.
Jos manymu, patiems politikams, įvertinus STT pastabas, kreiptis į teisėsaugą bent kol kas pagrindo nėra.
„Jeigu teisėsauga atsiunčia prevencinio pobūdžio (informaciją – ELTA), tai nežinau... Kažkokių pagrindų (kreiptis į teisėsaugą – ELTA) kaip ir neturime, neturime jokios detalios, konkrečios informacijos – nei veiksmo, nei pavardžių. Yra tik nuorodos“, – dėstė O. Leiputė.
Kita darbo grupės, kuri vertins STT pastabas, narė, opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen Eltai sakė, kad tarnybos sprendimas pateikti pastabas Seimo valdybai apie galimai neskaidrius procesus, sukėlė nuostabą.
„Neįprastas žanras, nes paprastai STT tokių perspėjimų neteikia. Arba yra veika kažkokia, arba viskas tvarkoje. Taigi čia tokia pilka zona. (...) Istorija niekaip nepasibaigė, ji kabo ore ir, sakyčiau, keistesnę atmosferą sukuria – nepasitikėjimo atmosferą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak liberalės, net ir po papildomo STT paaiškinimo, situacija netapo aiškesnė. Tiesa, pašnekovės manymu, susidaro įspūdis, jog teisėsaugos institucija beda pirštu į Seimo kanclerį A. Stončaitį.
„Sukonkretinus, kalbant apie šį kanclerį, tai dėl įdarbinimų, konkursų yra daug klausimų – tiesiog žmonės yra darbinami pagal kažkokius kitus kriterijus nei tinkamumas pareigoms. Galima suprasti, kad tokios išvados (...) yra suformuluotos pagal gautus skundus“, – STT pastabas apibūdino V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pati teigė siūliusi kolegoms po STT pastabų inicijuoti tarnybinį patikrinimą Seimo kanceliarijoje, tačiau parlamentarai su šiuo pasūlymu nesutiko.
Galiausiai, pasak V. Čmilytės-Nielsen, darbo grupėje sutarta, kad dėl situacijos parlamento kanceliarijoje bus pasikalbėta ne tik su jos vadovu A. Stončaičiu, bet ir su STT vadovu L. Pernavu.
„Sutarėme, kad kitą savaitę kviesimės STT vadovą pasikalbėti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
STT atkreipė dėmesį į galimą piktnaudžiavimą išimtimi dėl įdarbinimo
Birželį pranešta, kad STT pateikė raštą Seimo valdybai, kuriame nurodė, kad parlamento kanceliarijos įdarbinimo procedūrose galimai egzistuoja sisteminiai pažeidimai ir rizikos. Teisėsaugos duomenimis, pažeidimai susiję ne tik su formaliu atrankų organizavimu, bet ir su konkrečia jų eiga: informacijos viešinimu, nešališkumo deklaravimu, vertinimo objektyvumu bei garso įrašų išsaugojimu.
Ypač išskiriamas galimas piktnaudžiavimas išimtimi, leidžiančia be konkurso įdarbinti asmenis iki 6 ėnesių, taip apeinant įprastas procedūras ir vėliau sprendžiant dėl jų tolesnės karjeros kanceliarijoje.
Be to, STT atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su viešaisiais pirkimais, kai juose dalyvavę ar juos inicijavę kanceliarijos darbuotojai galėjo turėti nedeklaruotų asmeninių, finansinių ar sutartinių ryšių su tiekėjais.
Atsižvelgdama į tai, kad personalo administravimas yra tiesioginė Seimo kanclerio atsakomybė, tarnyba ragino šio klausimo nepalikti tik jo diskrecijai – taip esą būtų užtikrintas objektyvumas.
Seimo valdybos prašyta inicijuoti nepriklausomą kanceliarijos atrankų ir susijusių procedūrų vertinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio mėnesio bei apie priimtus sprendimus informuoti STT.