Kartu pabrėžė, kad tokios informacijos tikslas nėra gąsdinti.
Pasak ministro, Rusija galimomis provokacijomis siekia įbauginti visuomenę ir susilpninti NATO šalių paramą Ukrainai.
„Informacija teikiama siekiant visuomenę ne gąsdinti, o informuoti, kad ji nereaguotų atsainiai. Kad kai gauname pranešimus apie oro pavojų, mes reaguotume, žinotume, kur yra priedangos, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, kad žinotume, jog reikia vengti langų ir eiti į dvigubų sienų teritoriją. Kad mes, kaip visuomenė, kaip piliečiai, būtume informuoti ir be jokios panikos žinotume, kaip elgtis“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Kaunas.
R. Kauno ir L. Kasčiūno ginčas: kas nuveikta apsaugant Lietuvos dangų?
Taip jis reagavo į opozicinės Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno pareiškimą, esą dėl per dažnų tokių pranešimų visuomenė pavargs ir prireikus nereaguos į juos rimtai.
„Daugiau nei mėnesį apie tai kalba ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba, apie tai kalba Lenkijos kolegos ir kitos valstybės. Mes tiesiog labai sąžiningai paantriname, paaiškiname, kad tokia informacija disponuojame, kad Rusija svarsto tokias galimybes bandymais įbauginti, susilpninti NATO valstybių paramą Ukrainai“, – akcentavo R. Kaunas.
Susiję straipsniai
Žvalgybos informacija
Kaip skelbta, krašto apsaugos ministras R. Kaunas praėjusią savaitę pranešė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, bet sprendimas dėl to dar nėra priimtas, tikslios datos – nėra. Anot jo, Kremlius svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Ministro teigimu, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju, tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kuomet valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau kuria įspūdį, kad jį padarė kita šalis.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl galimų grėsmių iš Rusijos pusės, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį ramino visuomenę ir tikino, jog valstybė ruošiasi galimiems scenarijams. Jis žurnalistams teigė, jog šiuo metu grėsmių lygis nėra drastiškai pasikeitęs.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.