Interviu portalui „Delfi“ buvęs Demokratą sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis pareiškė, kad dėl aukščiausių politikų pasisakymų apie jo bylą ketina kreiptis į teismą Strasbūre.
„Korupcija kaltinamų politikų gynybinių strategijų Prezidentūra nekomentuoja“, – atsakyme Eltai teigė G. Nausėdos atstovai.
Interviu potalui S. Skvernelis minėjo šalies vadovo viešus pasisakymus apie korupcijos bylą, kurioje jam pareikšti įtarimai.
Pokalbis su naujuoju Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku apie artimiausius planus ir S. Skvernelį
„Noriu pabrėžti – aš nesakau, kad tai yra politinė byla. Tai yra byla, kuri įgavo politinius aspektus. Ir tie aspektai yra labai aiškiai sudėliotini, ir jie tikrai bus nagrinėjami. Tik čia jau reikia kalbėti ne apie Lietuvos teisinę sistemą. Šitame etape mes rengiame ir skundą EŽTT. Tuos faktus pateiksime. Galiu paminėti vieną pavyzdį iš to konteksto. Kol kas tiktai vieną, bet jų yra ir daugiau. Tai yra Respublikos prezidento vieši pareiškimai, kuriuos galima vertinti vienareikšmiškai kaip tam tikrą spaudimą visuomenei ir teisėsaugai“, – interviu portalui „Delfi“ sakė Seimo narys.
S. Skvernelis atkreipė dėmesį į G. Nausėdos pasisakymus apie atliktas kratas, pareigūnų jam pateiktą informaciją.
Susiję straipsniai
„Toliau buvo pasakymas, kad norint pareikšti įtarimus tokiam žmogui kaip aš, reikia turėti drąsos ir pilietiškumo. Bet aš manau, kad bet kokiam žmogui, norint pareikšti įtarimus, reikia turėti ne drąsos ir pilietiškumo, o įrodymus. Ir dar vieną paminėsiu. Tai turbūt vyšnia ant torto. Jis vienai žiniasklaidos priemonei pasakė, jog jam buvo atnešta operatyvinė informacija, kurią jis matė. Tai yra visiškas nonsensas, nes jokiu būdu joks šalies vadovas – nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas, nei premjeras – negali susipažinti su kriminalinės žvalgybos arba taip vadinama operatyvine informacija. Net apibendrinta. Jie tokios teisės neturi“, – interviu „Delfi“ kalbėjo S. Skvernelis.
Ji sakė, kad iki bylos jo santykiai su prezidentu buvo puikūs.
Valstybei teko sumokėti dėl V. Landsbergio pasisakymų apie A. Butkevičių
ELTA primena, kad skirtingais laikotarpiais valstybės vadovams buvo teikiama įvairi tuo metu aktuali teisėsaugos informacija – pavyzdžiui, daugiau nei prieš du dešimtmečius pareigas ėjusiam prezidentui Valdui Adamkui buvo pateikta pareigūnų surinkta informacija apie atskleistus kai kuriuos Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamos grupuotės įvykdytus itin žiaurius nusikaltimus. Tuo metu byla ne tik kad nebuvo baigta tirti – buvo išaiškinti tik kai kurie pirmieji šalį sukrėtusios gaujos nusikaltimai.
Tačiau šalies aukštų pareigūnų pasisakymai kartais turėjo atgarsį tarptautiniuose teismuose – 2002 m. kovą EŽTT pripažino, kad nuteisto buvusio krašto apsaugos ministro kad Audriaus Butkevičiaus baudžiamajame procese buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir kaltinamojo teisė gintis nešališkame teisme.
Nustatydamas Konvencijos pažeidimą EŽTT konstatavo, jog, nors tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pastabos, kuriose jis teigė neabejojęs tuo, kad A. Butkevičius paėmė kyšį, ėmė pinigus žadėdamas nusikalstamas paslaugas ir buvo kyšio ėmėjas, buvo trumpos ir išsakytos skirtingomis progomis, tai buvo valstybės pareigūno pareiškimai dėl A. Butkevičiaus kaltės, kurie skatino visuomenę manyti, kad A. Butkevičius yra kaltas, ir suformavo išankstinę kompetentingos teisminės institucijos nuostatą vertinant faktus.
Už moralinę žalą EŽTT A. Butkevičiui iš Lietuvos valstybės priteisė 5 tūkst. 700 eurų kompensaciją bei dar 2 tūkst. 900 eurų kompensaciją už patirtas teismo išlaidas ir sąnaudas. Tačiau Strasbūro teismas nepanaikino apkaltinamojo nuosprendžio A. Butkevičiui, kuris jis siekė visiškos reabilitacijos.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras ir tuometinis Seimo narys A. Butkevičius buvo sulaikytas Vilniuje 1997 m. rugpjūčio 12 d., kai paėmė voką su 15 tūkst. JAV dolerių iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus Klemenso Kiršos. K. Kirša prieš tai informavo pareigūnus, esą A. Butkevičius reikalauja iš jo 300 tūkst. JAV dolerių, žadėdamas tarpininkauti nutraukiant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirtą bylą dėl bendrovės „Dega“ ir JAV korporacijos „Mobil“ tarpusavio atsiskaitymų.
Nuo pat proceso pradžios A. Butkevičius savo bylą vadino politine provokacija, jis dažnai oponuodavo V. Landsbergiui įvairiais politiniais klausimais.
A. Butkevičių viešbutyje „Draugystė“ sulaikė Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai. Tų pačių metų spalį jis sulaukė kaltinimų, buvo suimtas ir įkalintas. 1998 m. rudenį teismas pripažino A. Butkevičių kaltu pasikėsinus sukčiauti dideliu mastu ir nuteisė kalėti penkerius su puse metų. A. Butkevičiui taip pat buvo skirta 50 tūkst. litų bauda ir pusės turto konfiskavimas.
Daugiau nei milijonas kyšių
Tiriant galimą korupciją Augalininkystės tarnyboje, vasarį buvo atliktos kratos S. Skvernelio namuose ir darbo kabinete. Balandį parlamentarui buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.
Pernai gruodį tiriant itin stambią korupciją Augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo.
Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Jau tada kaip įtariamieji buvo įvardyti nuo pareigų nušalintas tarnybos direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, dirbusi ir su parlamentaru S. Skverneliu, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Vasarį kratos buvo atliktos ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus namuose bei kabinete. Vėliau jam buvo pareikšti įtarimai, jis atsisakė Seimo nario mandato, pranešė stabdantis narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje. Vėliau naujienų portalui „15min“ jis prisipažino paėmęs iki 20 tūkst. eurų siekusį kyšį.