Kaip pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti ir kitam kunigui.
Portalui Lrytas pavyko išsiaiškinti, kas yra skandalingais nusikaltimais prieš vaikus kaltinami dvasininkai. Lrytas žiniomis, šie kunigai – Tadas Švedavičius ir Ryšardas Peciunas.
Pabrėžiama, kad abu dvasininkai šiuo metu yra nušalinti nuo pareigų, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, vienam iš jų – ir dokumentų paėmimas.
Vilniaus kunigui – 34 kaltinimai vaikų prievartavimu, įtraukimu į girtavimą: tęsėsi 23 metus
Kur dirbo?
Vienas iš Generalinės prokuratūros minimų kunigų, R. Peciunas, kunigystės šventimus priėmė 1999 metais.
2021 metais buvo pranešta, kad kunigas atleidžiamas iš Buivydžių Šv. Jurgio ir Balingrado Dievo Apvaizdos parapijų administratoriaus pareigų ir skiriamas Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies ir Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijų klebonu.
2025 metais Vilniaus arkivyskupijos kurija pranešė, kad vienas iš kaltinamųjų dvasininkų atleistas iš Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies ir Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijų klebono pareigų. Kur jis paskirtas – nebenurodyta.
Susiję straipsniai
Remiantis viešai prieinama informacija, kitas kaltinamas kunigas T. Švedavičius 2017 metais buvo atleistas iš Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijos ir Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijos administratoriaus bei Gojaus koplyčios rektoriaus pareigų ir paskirtas Kalesninkų Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos klebonu.
2025 metais pranešta, kad kunigas skiriamas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigystės šventimus T. Švedavičius priėmė 2001 metais.
Tiesa, pagal pateiktus kaltinimus nėra duomenų, kad abu kunigai nusikaltimus darė kartu. Pasak J. Lauciaus, „tiesiog bylos tam tikru požiūriu yra susijusios viena su kita“. Nukentėjusieji nėra tie patys asmenys.
„Pagal kaltinimus kiekvienas jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė atskirai vienas nuo kito. Nusikaltimai, inkriminuoti pirmajam kunigui, pagal kaltinimus nėra susiję su nusikaltimais, inkriminuotais antrajam kunigui“, – patikslino prokuroras.
Vilniaus arkivyskupijos Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka teigė, kad šiuo metu bažnyčia išgyvena didžiulio skausmo ir tiesos akimirką.
Pasak jo, kiekviena žinia apie nederamą dvasininko elgesį su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis skaudina ir sukrečia.
„Tikrai man, kaip kunigui, yra gėda, kad erdvėje, kur nepilnamečiai asmenys turi būti saugūs, erdvėje ir bažnyčioje, kuri siekia užtikrinti, kad jame būtų saugios vietos kiekvienam asmeniui, gėda, kad tokie atvejai įvyko“, – teigė M. Sotničenka.
Pasak dvasininko, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Vilniaus arkivyskupija bendradarbiavo ir toliau bendradarbiaus su prokuratūra, kartu pagal kanonų teisės nuostatas buvo pradėti kanoniniai tyrimai byloje minimiems kunigams, jie bus tęsiami ir toliau.
Jis teigė nenorintis įvardinti nė vienos pavardės, nes svarbiausia dabar yra aukos – jog jos nenukentėtų.
Ką išsiaiškino?
Kaip jau pranešta antradienį, Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. Pasak vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus, dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
„(Dvasininkui – ELTA) pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat dėl nusikaltimų prieš vaikus bei dėl nusikaltimų dorovei“, – antradienį pasakojo J. Laucius.
Anot jo, kunigas kaltinamas 2 epizoduose dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 epizodų dėl vaiko įtraukimo girtauti, 9 epizoduose dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, 4 epizoduose dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, 3 epizoduose dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, už atlygį. Taip pat dvasininkas yra kaltinamas ir mažamečio asmens seksualiniu prievartavimu.
Pasak J. Lauciaus, už pastarąjį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.
„Taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nusikaltimai buvo daromi nuo 2002 metų iki pat 2025 metų, tai yra 23 metus. Daugumą šių nusikaltimų buvo padaryti Romos Katalikų Bažnyčioje priklausančiuose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose“, – dėstė J. Laucius.
Anot prokuroro, bylos duomenimis, nusikaltimai buvo padaryti 6 skirtingose Lietuvos vietovėse.
Pasak J. Lauciaus, byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius svyruoja nuo 12 iki 18 metų.
Kaltinamajam pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iš dvasininko paimtas jo asmens dokumentas.
Kadangi byloje pateikti civiliniai ieškiniai, tad kunigui taip pat apribota teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
J. Laucius pažymėjo, kad ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui.
„Joje taip pat Romos Katalikų Bažnyčios kunigas, dirbęs Vilniaus arkivyskupijoje, yra kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Šioje byloje kunigas kaltinamas su kitu asmeniu“, – dėstė J. Laucius.
Prokuroras nurodė, kad apie minėtas abi bylas tarptautinės sutarties tarp Lietuvos iš Šventojo sosto dėl teisinių santykių su Katalikų Bažnyčia tvarka buvo informuota Vilniaus arkivyskupijos kurija.
„Apie tai Vilniaus arkivyskupas metropolitas (Gintaras Grušas – ELTA) žino ir norėjau pasakyti, kad šiose bylose, mano nuomone, vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija“, – tvirtino J. Laucius.
Anot jo, kaltinimų sulaukę kunigai nušalinti nuo dvasinių pareigų.
Prokuroras, paklaustas, kodėl nėra paviešinta kaltinimų sulaukusio kunigo vardas ir pavardė, teigė, kad taip nutarta, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija.
„Laikomasi nuomonės, kad asmuo yra nekaltas tol, kol nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat manau, kad šioje konkrečioje situacijoje kunigas nėra tas viešas asmuo, kurio vardas ir pavardė tiek ikiteisminio tyrimu metu, tiek jį pabaigus ir jo nepripažinus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu, privalo būti paviešinta“, – aiškino J. Laucius.