„Aš esu už tai, kad iš tiesų visi mes kalbėtume mūsų valstybine kalba ir ją mokėtume, bet lygiai taip pat mes turime tokių piliečių ir tokių Lietuvos kampelių, kur galbūt senyvą, 90 metų, pavyzdžiui, žmogų – na, kaip jis kalba, taip kalba“, – antradienį „Žinių radijuj“ sakė I. Ruginienė.
Anot jos, nors jaunesnės kartos žmonės rusų kalbos vartojimo palaipsniui atsisako, reikėtų įvertinti ir vyresnių Lietuvos gyventojų situaciją.
„Jaunimas jau nebekalba rusų kalba. Bet kuo nusikaltęs yra tas senyvo amžiaus žmogus, kuris visą gyvenimą čia, Lietuvoje, pragyveno?“ – klausė ministrė.
Susiję straipsniai
I. Ruginienės teigimu, šiuo atveju kalbama ne tik apie kalbos politiką, bet ir apie pagarbą žmonėms. Ji teigė nenorinti, kad dėl kalbos būtų kuriama papildoma visuomenės atskirtis.
„Tai, man atrodo, čia dar susiję ir su tokia pagarba. Ar mes vystome atskirtį ir, žinote, rūšiuojame žmones į geresnius ir blogus – su mumis ar ne su mumis? Tai man toks požiūris nelabai patinka“, – teigė ministrė.
Kartu ji pabrėžė, kad tai nereiškia, jog lietuvių kalbos reikalavimas neturėtų būti taikomas.
„Mes tikrai turime gerbti lietuvių kalbą ir turime puoselėti savo kultūrą“, – sakė I. Ruginienė.
Kalbos reikalavimą atvykstantiems vertina griežčiau
Vis dėlto, kalbėdama apie į Lietuvą atvykstančius trečiųjų šalių piliečius, I. Ruginienė laikėsi griežtesnės pozicijos. Jos teigimu, atvykstantys darbuotojai turėtų būti integruojami į Lietuvos visuomenę, o vienas iš integracijos pagrindų yra lietuvių kalbos mokėjimas.
Ministrė kritiškai vertino siūlymus daliai trečiųjų šalių piliečių tam tikrą laiką netaikyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimo, ypač tais atvejais, kai žmogus dirba paslaugų sektoriuje ir turi tiesiogiai bendrauti su gyventojais.
„Tai tam išvis siūloma, kad dvi kadencijas, po dvejus metus, net nereikalauti lietuvių kalbos mokėjimo. Tai, jeigu šiai dienai mes turime tvarką, kad užsienietis, atvažiavęs dirbti paslaugų sektoriuje, kai jam reikia bendrauti, kontaktuoti su žmonėmis, bent A1 lygiu mokėtų (lietuvių kalbą – ELTA), tai su tuo pasiūlymu mes lyg norime įvesti, kad galbūt tas kalbos mokėjimas ir nebūtinas“, – teigė ji.
Politikės teigimu, kalbos reikalavimų atsisakymas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas į Lietuvą atvykti pigiai darbo jėgai.
„Tas trečiųjų šalių darbuotojų, pigios darbo jėgos atvažiavimas ir jų vartojimas lobistų dėka gali būti labai skatinamas“, – sakė I. Ruginienė.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuva turėtų siekti ne tik pritraukti reikalingų darbuotojų, bet ir užtikrinti jų integraciją.
„Įsileisti žmonių iš trečiųjų šalių turime tiek, kad galėtume diegti savo standartus, savo kultūrą ir savo vertybes tiems žmonėms. Kad mes galėtume dėti pastangas juos integruoti pas mus, bet ne kad jie mus bandytų integruoti pagal savo kultūrą“, – teigė I. Ruginienė.
Vilniaus savivaldybė atsisakė rusų kalbos
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, jog įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir kartu mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse.
Savivaldybė taip pat nurodė, kad nuo šių metų ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba, o tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba sostinėje sumažėjo nuo 181 iki 112.
Be to, savivaldybėje atsisakyta rusų kalbos interneto svetainės versijos, ši kalba panaikinta klientų eilių valdymo sistemoje, o prašymai ir skundai rusų kalba nebebus priimami. Anot savivaldybės, rusų ir kitomis ne ES valstybių kalbomis gyventojai prireikus galės būti informuojami tik žodžiu, atsižvelgiant į darbuotojų kalbų mokėjimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad kol kas dar anksti vertinti šį savivaldybės sprendimą. Anot jo, kol kas neaišku, ar tai yra principinė pozicija, ar komunikacinis žingsnis.