Lietuvos ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui, prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Juozui Olekui, Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui ir Krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui adresuotame laiške giriama Lietuvos „draugystė ir tvirta parama laisvei visame pasaulyje“, o šalis raginama toliau ryžtingai palaikyti santykius su Taivanu.
„Nuo tada, kai Lietuva nuvertė komunistų valdžią, mūsų šalys kartu gynė laisvę ir demokratiją Europoje, Vakarų pusrutulyje ir Indijos-Ramiojo vandenyno regione.
Iš tiesų, susidūrusios su Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) bauginimais ir prievarta, mūsų šalys vieningai rėmė laisvą ir demokratinį Taivaną“, – bendrame laiške teigia JAV Kongreso nariai Mario Diazas Balartas, Ami Bera, Andy Barras ir Gregas Stantonas.
Dėl santykių gerinimo mato Kinijos ir Lietuvos nenorą nusileisti: K. Budrys tampa situacijos įkaitu
Giriamas sprendimas Lietuvoje įsteigti Taivaniečių atstovybę
Laiške giriamas Lietuvos sprendimas 2022 m. pasitraukti iš vadinamojo „17+1“ formato, kurio Kinija, pasak JAV Kongreso narių, „suskaldyti transatlantinį Aljansą“, ir Lietuvos lyderystė įtikinant kitas Baltijos valstybes padaryti tą patį.
Susiję straipsniai
Atskiras dėmesys skiriamas Lietuvos kvietimui 2021 m. įsteigti Taivaniečių atstovybę būtent tokiu pavadinimu, dėl kurio Lietuva vadinama „tvirta lydere tarp Europos Sąjungos šalių, priešinantis autokratų įtakai.“
JAV Kongreso nariai visgi pabrėžia, kad Kinijos spaudimas nesibaigė, ir ragina toliau jam ryžtingai priešintis.
„Nors suprantame, kad Kinijos Liaudies Respublika ir toliau spaudžia šalis už bet kokių santykių su Taivanu palaikymą, mes pagarbiai raginame Jus apsvarstyti, kaip svarbu palaikyti santykius su tais, su kuriais mus vienija mūsų demokratinės vertybės“, – pabrėžiama laiške.
Laiško autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad Pekinas toliau remia Rusijos karą prieš Ukrainą, kuris prieštarauja Europos interesams.
„Dėl šių priežasčių mes pagarbiai raginame Jus toliau drąsiai eiti šiuo keliu ir išlaikyti esminius santykius su Taivanu, kuris jau dešimtmečius yra patikimas ir patikrintas mūsų šalių partneris“, – laišką užbaigia JAV Kongreso nariai.
ELTA primena, jog tiek Gintauto Palucko, tiek Ingos Ruginienės vadovaujamų Vyriausybių programose buvo numatyta, kad Lietuva sieks toliau plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu, tačiau Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje ši konkreti nuostata nebuvo įtraukta.
Šioje programoje numatyta normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Kinija demokratiškai valdomą salą nuo jos atsiskyrimo 1949 m. laiko separatistine provincija, kurią siekia vėl suvienyti su žemynine dalimi, esant reikalui – karine jėga. Pastaraisiais metais Pekinas smarkiai padidino diplomatinį ir karinį spaudimą salai. Tarptautiniu mastu Kinija siekia, kad Taivanas būtų pašalintas iš tarptautinių organizacijų ir forumų, o šalys nepalaikytų diplomatinių santykių.