Kunigui pateikti kaltinimai dėl 34 nusikaltimų, tarp kurių yra ir mažamečio asmens seksualinis prievartavimas. Tai yra pats sunkiausias nusikaltimas, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nusikaltimai galėjo būti vykdomi nuo 2002 iki 2025 metų – tai yra 23-ejus metus. Dauguma jų buvo padaryti Katalikų bažnyčiai priklausančiose kunigo gyvenamosiose vietose, iš viso šešiose skirtingose Lietuvos vietovėse.
Bylos duomenimis, nukentėjusieji tuo metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus.
Vilniaus kunigui – 34 kaltinimai vaikų prievartavimu, įtraukimu į girtavimą: tęsėsi 23 metus
Pateikė daugiau detalių
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius vėliau surengtoje spaudos konferencijoje nurodė, kad kaltinimai yra pateikti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje, tačiau jo vardo ir pavardės neatskleidė.
Susiję straipsniai
„Dvasininkui pateiktų kaltinimų esmė yra tokia: pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui, taip pat dėl nusikaltimų prieš vaikus bei dėl nusikaltimų dorovei epizodų“, – kalbėjo J. Laucius.
Anot prokuroro, įtarimai dvasininkui dėl dviejų epizodų pareikšti dėl disponavimo pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojamas vaikas, dėl 13 epizodų įtraukiant vaiką girtauti, dar dėl devynių epizodų – vaiko išnaudojimo pornografijai.
„Taip pat yra pateiktas kaltinimas dėl keturių epizodų jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo nusikaltimų. Taip pat yra inkriminuoti ir trys epizodai lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, jo neliečiamumo už atlygį epizodai, kas Baudžiamajame kodekse yra įvardyta kaip labai sunkus nusikaltimas – tai yra kaip mažamečio asmens seksualinis prievartavimas“, – tęsė jis.
Už šį patį sunkiausią nusikaltimą numatomas laisvės atėmimas iki 15 metų.
Bylos duomenimis, kunigas nusikaltimus galėjo daryti 23 metus – nuo 2002-ųjų iki 2025-ųjų. Anot prokuratūros, byloje iš viso yra 11 nukentėjusiųjų.
„Dauguma šių nusikaltimų buvo padaryti Romos Katalikų Bažnyčiai priklausančiose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose. Taip yra nurodyta kaltinamajame akte. Nusikaltimai daryti šešiose skirtingose Lietuvos vietovėse“, – teigė J. Laucius.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pabrėžė, kad kaltinamajam šiuo metu yra pritaikytos dvi kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumentų paėmimas. Byloje pateikta ir civilinių ieškinių, todėl apribota kunigo teisė į nekilnojamąjį turtą.
J. Laucius, paklaustas, kodėl nėra paviešinta kaltinimų sulaukusio kunigo vardas ir pavardė, nurodė, kad taip nutarta vadovaujantis nekaltumo prezumpcija.
„Laikomasi nuomonės, kad asmuo yra nekaltas tol, kol nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat manau, kad šioje konkrečioje situacijoje kunigas nėra viešas asmuo, kurio vardas ir pavardė tiek ikiteisminio tyrimu metu, tiek jį pabaigus ir jo nepripažinus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu, privalo būti paviešinta“, – aiškino jis.
Prokuroras nedetalizavo, iš kur teisėsaugą pasiekė informacija apie įvykdytus nusikaltimus, tačiau leido suprasti, kad ji atėjo ne iš kunigo aukų.
Susijęs su dar viena byla
Anot J. Lauciaus, ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kurią Vilniaus apygardos prokuratūra birželį yra perdavusi teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apylinkės teismui. Joje kitas Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs kunigas taip pat kaltinamas disponavimu pornografija, kurioje vaizduojamas vaikas.
„Šioje byloje šis kunigas yra kaltinamas kartu su kitu asmeniu. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – sakė jis.
Už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų.
Tiesa, pagal pateiktus kaltinimus nėra duomenų, kad abu kunigai nusikaltimus darė kartu, pasak J. Lauciaus, „tiesiog bylos tam tikru požiūriu yra susijusios viena su kita“. Nukentėjusieji nėra tie patys asmenys, nes antrojoje byloje nukentėjusiųjų nėra.
„Pagal kaltinimus kiekvienas jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė atskirai vienas nuo kito. Nusikaltimai, inkriminuoti pirmajam kunigui, pagal kaltinimus nėra susiję su nusikaltimais, inkriminuotais antrajam kunigui“, – patikslino prokuroras.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad apie tai informuotas ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Norėjau pasakyti, kad šiose bylose, mano nuomone, vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija: abu šie Romos Katalikų Bažnyčios kunigai šiuo metu yra nušalinti nuo pareigų ir viešo sielovadinio darbo nedirba“, – pabrėžė J. Laucius.
Kodėl nusikaltimai nebuvo atskleisti daugiau nei dvidešimtmetį? Prokuroras tvirtino, kad nusikaltimai yra latentiniai. Anot jo, svarbu, kad „teisingumo ranka šiuos nusikaltimus galimai dariusius asmenis dabar yra pasiekusi“.
„Svarbu baudimo už nusikaltimą neišvengiamumo principas. O dėl to, kad taip atsitiko, kad tiek metų – tai yra latentiškumas. Niekas nesiskundė. Yra galbūt kriminologiniai aspektai, bet, mano nuomone, tai viena iš priežasčių būtų, o ne jokios kitos priežastys“, – aiškino J. Laucius.
Kiek atliekama tyrimų?
Ikiteisminį tyrimą, kontroliuotą ir koordinuotą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Liepą Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė 2025 metų ataskaitą. Joje nurodoma, kad praėjusiais metais Lietuvos vyskupijose gautos dvi žinios apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus. Abiem atvejais pradėti kanoniniai tyrimai.
Taip pat pranešta, kad vienas anksčiau pradėtas tyrimas baigtas apkaltinamuoju sprendimu pagal kanonų teisę, dėl kurio dvasininkas lieka nušalintas nuo kunigiškosios tarnystės. Vis dėlto pagal Lietuvos baudžiamąją teisę šis atvejis nebuvo kvalifikuotas kaip nusikaltimas.
Teigiama, kad 2025 metų pabaigoje Lietuvos vyskupijose buvo tiriami penki galimi seksualinio nepilnamečių išnaudojimo atvejai. Du tyrimai pradėti pernai, dar trys – ankstesniais metais. Šis skaičius apima tiek kanoninius tyrimus, tiek atvejus, kai laukiama civilinių institucijų atliekamų tyrimų rezultatų.
Anot ataskaitos, informacija apie galimus pažeidimus vyskupijas pasiekia iš galimai nukentėjusių asmenų, kitų asmenų ar institucijų. Taip pat vertinama informacija apie galimą disponavimą pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai arba kaip vaikai pateikiami asmenys.
Lietuvos vyskupijų duomenimis, pernai taip pat surengta 17 mokymų apie saugios aplinkos nepilnamečiams kūrimą, kuriuose dalyvavo 287 dvasininkai, vienuoliai, parapijų, katalikiškų organizacijų, ugdymo įstaigų darbuotojai ir savanoriai.
Ataskaitoje pažymima, kad 2025 metais Kauno arkivyskupijoje buvo įsteigtas Saugios aplinkos komitetas, o Vilniaus arkivyskupijoje buvo tęsiami mokymai apie saugios aplinkos užtikrinimą nepilnamečiams, jie papildyti praktiniais seminarais.
Vyskupų konferencija teigia ir toliau stiprinanti galimų pažeidimų prevencijos, tyrimų ir pagalbos nukentėjusiesiems sistemas.