„Mūsų reakcija yra (…) vienas dalykas – identifikuoti ir nepamatyti tada, kai kažkas nukrito, neduok Dieve susprogo ar praskrido pusę Lietuvos ir tada neaišku, kur nukrito. Mūsų atsakomybė yra laiku įvykdyti detekciją ir laiku imtis priemonių, kad neatpažinti ir potencialiai grėsmę keliantys objektai būtų likviduoti“, – žurnalistams antradienį teigė M. Sinkevičius.
Ministras pirmininkas teigė, kad trečiadienį vyks į Karmėlavą, kur susipažins su šalies oro gynybos situacija.
„Rytoj norėsiu labai aiškių atsakymų, ko trūksta, kad tai iki šiol nėra įvykę ir kaip tą situaciją, kurią paveldėjau, galėčiau pakeisti. Man atrodo, kad jau ne kartą esu sakęs, kad be visų įsigijimų, kuriuos mes vykdome visų mokesčių mokėtojų pinigais, prioritetas yra oro gynyba. Jei mūsų dangus nesaugus, tai apie ką mes čia galime kalbėti“, – sakė premjeras.
L. Kontrimas, A. Lašas, A. Lyberytė: ko nesupranta Mindaugas Sinkevičius?
Kaip skelbė ELTA, šeštadienio rytą iš Rumunijos pusės į Bulgarijos oro erdvę įskrido dronas, kuris sprogo maždaug už 100 metrų nuo sienos. Vėliau nustatyta, kad tai greičiausiai buvo „Maya“ tipo klaidinantysis dronas, kurį plačiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Tuo metu sekmadienį netoli Krokmazo, Moldovos ir Ukrainos pasienyje, sudužo ir sprogo įtariamas Rusijos dronas. Moldova po drono sprogimo šalies pietuose atšaukė savo ambasadorių iš Rusijos konsultacijoms.
Susiję straipsniai
Valstybės aparatas veikia
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas praėjusią savaitę pranešė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, bet sprendimas dėl to dar nėra priimtas, tikslios datos – nėra. Anot jo, Kremlius svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Anot premjero, šalis ruošiasi įvairiems scenarijams, todėl visuomenei nerimauti nereikėtų.
„Man atrodo, kad reiktų pasakyti visuomenei nuraminant, kad nereiktų perteklinės ir perdėtos isterijos. Valstybės aparatas veikia, žvalgyba veikia, kariuomenė tikrai neatostogauja. Viską vertiname rimtai, bet be isterijos. Ir ruošiamės įvairiems galimiems scenarijams“, – sakė M. Sinkevičius.
Ministro R. Kauno teigimu, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kuomet valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau kuria įspūdį, kad jį padarė kita šalis.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga bus pratęsta
Šiuo metu infrastruktūros apsauga pratęsta iki rugpjūčio 19 d. Anot premjero, tolesnis pratęsimas bus neišvengiamas.
„Manau, kad pratęsimas bus neišvengiamas. Kažkokių esminių pokyčių už pastaruosius mėnesius saugumo srityje nėra“, – sakė ministras pirmininkas.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškė kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.