„Aš manau, kad mes neturime toleruoti, nepriimtina situacija. Mes turime padaryti jau iš dabartinės situacijos labai aiškias išvadas ir tą situaciją perlaužti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
Anot jo, būtina įvertinti, ar dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tinkamai užkardyti tokius atvejus.
„Aš paprašiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, kad jis artimiausiame komiteto posėdyje peržiūrėtų su kolegomis visą tą teisinę situaciją, ar nereikia ko nors keisti. Paprašiau susitikimo su generaline prokurore, kad ji pateiktų informaciją apibendrintą, ar iš tikrųjų jiems netrūksta ko nors“, – teigė Seimo pirmininkas.
Susiję straipsniai
J. Olekas taip pat pabrėžė, kad, jo vertinimu, ypatingą dėmesį būtina skirti tam, kad panašūs nusikaltimai nebūtų toleruojami ar slepiami.
„Jeigu tikėti vakarykšte informacija, kurią visi mes išgirdome, tai jau virš 20 metų tie dalykai tęsiasi laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje su mūsų vaikais“, – sakė jis.
Olekas žada kalbėtis su arkivyskupu
Seimo pirmininkas taip pat teigė paprašęs susitikimo su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu. Pasak J. Oleko, pokalbyje ketinama aptarti, kokių priemonių turėtų būti imamasi, kad tokie atvejai nesikartotų.
„Tai taip pat paprašiau susitikimo su arkivyskupu Gintaru Grušu pasikalbėti ir pasižiūrėti, kokios tos priemonės turi būti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar valstybės institucijų dėmesys šiuo klausimu nebūtų kišimasis į bažnyčios reikalus, J. Olekas teigė, kad tai yra visai visuomenei aktuali problema.
„Čia yra bendražmogiškieji reikalai. Matyt, vyksta ir bažnyčioje, ir ne bažnyčioje, ir tas, be abejo, kerta tuos mūsų pamatus“, – sakė Seimo pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad bažnyčia Lietuvoje istoriškai buvo glaudžiai susijusi su nepriklausomybės judėjimu, o daugelis kunigų prisidėjo prie kovos už šalies laisvę.
„Aš manau, kad šimtai jų yra labai sąžiningi ir besidarbuojantys, kad tas moralinis lygmuo valstybėje būtų aukštesnis. Bet pasitaiko ir tarp jų, ir tai jau galbūt galima sakyti, kad kažkokie ir sisteminiai dalykai“, – teigė J. Olekas.
Jo teigimu, susitikime su arkivyskupu būtų siekiama išsiaiškinti, kokių priemonių pati bažnyčia yra numačiusi ir kokios valstybės pagalbos galėtų reikėti.
„Dėl ko aš noriu susitikti su arkivyskupu pasikalbėti, kokias priemonės jie yra numatę, kaip padaryti, ko kokios paramos, pagalbos reikia iš valstybės, kad tokie dalykai pasibaigtų“, – sakė jis.
Paklaustas, ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus bažnyčioje J. Olekas vertina kaip sisteminę problemą, politikas teigė neturintis pakankamai statistikos, kad galėtų daryti tokias išvadas.
„Aš neturiu tos statistikos, užtat aš ir paprašiau, kad pirmiausia susitikti su generaline prokurore, gal ji galės apibendrinti, kokią jie turi medžiagą“, – sakė jis.
Vis dėlto Seimo pirmininkas pabrėžė ir visuomenės atsakomybę – esą apie galimus nusikaltimus būtina pranešti, o vaikai turi būti mokomi atpažinti galimas grėsmes.
„Aš netikiu, kad tai buvo pasislėpę ir niekas iš aplinkos nematė, neįtarė, kad mes negalim kažkam pranešti. Mes turim Vaiko teisių tarnybą, vaiko teisių kontrolierių“, – teigė J. Olekas.
Jo manymu, apie vaikų saugumą turi būti daugiau kalbama ir švietimo sistemoje, o tėvai turėtų perspėti vaikus apie galimus bandymus juos prisivilioti.
„Man atrodo, kad šitie dalykai tikrai, jie turi sulaukti atitinkamos visuomenės reakcijos. Geriau vėliau negu niekad, bet, man atrodo, kad tą turėjome padaryti ir anksčiau“, – sakė Seimo pirmininkas.
Bažnyčios reakciją vadina per silpna
Komentuodamas bažnyčios ir prokuratūros reakciją į šią situaciją bei viešai neskelbiamas įtariamų kunigų pavardes, J. Olekas teigė, kad, nors tyrimas gali lemti tam tikrus informacijos ribojimus, bendra reakcija jam atrodo per silpna.
„Man atrodo, kadangi vyksta tyrimas, gal čia kažkokie tai apribojimai, bet iš pirmo tokio įspūdžio atrodo, kad ji yra per silpna“, – sakė jis.
Politiko teigimu, institucijos ir organizacijos tokiais atvejais neturėtų bandyti slėpti problemos, o turėtų ją spręsti.
„Tie kolektyvai, kur taip atsitinka, neturėtų kažkaip saugotis ir slėptis, o kaip tik apsivalyti. Kaip tik apsivalyti ir pasakyti, kad mes netoleruojam tokio dalyko, negali būti, ir tai turėtų būti labai aiški pozicija. Galbūt reikia to daugiau viešumo“, – teigė J. Olekas.
Jis taip pat užsiminė apie galimas įstatymines iniciatyvas, kurios galėtų padėti užkardyti panašius atvejus. Anot jo, šie klausimai galėtų būti svarstomi Seimo rudens sesijoje.
„Matyt, kad tą apibendrinsim ir rudens sesijoje tikrai tie dalykai bus apsvarstyti. Jeigu reikės kokius priemonės imtis, tai bus imamasi. Bet sakau, pirmiausia, tai turi būti mes suformuoti turim visuomenės požiūrį“, – sakė Seimo pirmininkas.
ELTA primena, kad Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų. Prokuratūros duomenimis, tarp jų – du epizodai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 epizodų dėl vaiko įtraukimo girtauti, devyni epizodai dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, keturi epizodai dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo, trys epizodai dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą už atlygį. Dvasininkas taip pat kaltinamas mažamečio asmens seksualiniu prievartavimu.
Ši byla susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kitas Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs kunigas kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas.