„Aš manau, kad taip“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Sinkevičius, paklaustas, ar valstybės biudžete reikėtų skirti didesnę dalį lėšų oro gynybai.
„Man atrodo, kad reikia koncentruotis ir koncentruojamasi į įvairias kinetines priemones ilgojo, trumpojo nuotolio. Tas darbas vyksta, galiu tą užtikrintai pasakyti“, – akcentavo premjeras.
M. Sinkevičius taip pat vylėsi, jog integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuvai pavyks turėti anksčiau nei 2030 m.
Susiję straipsniai
„Aš norėčiau turėti ambiciją, kad tai įvyktų greičiau“, – sakė jis.
Be to, anot Vyriausybės vadovo, Lietuva ir kitąmet išlaikys ne mažesnį nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos biudžetą.
„Galiu drąsiai ir užtikrintai pasakyti, kad mūsų šios Vyriausybės pasiryžimas išlikti 5 procentų klube nesikeičia. Tai reiškia, kad biudžetas ir kitiems metams bus reikšmingas mūsų gynybai“, – teigė M. Sinkevičius.
Trečiadienį ministras pirmininkas lankėsi Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre, kuriame domėjosi, ko trūksta oro gynybai. M. Sinkevičius teigė šioje srityje matąs progresą.
„Aš manau, kad situacija yra gerėjanti sparčiais tempais. Aišku, norėtųsi, kad ji vyktų dar greičiau. (…) Progresas vyksta. Tikrai galiu patikinti visuomenę, kad jis vyksta, kad mūsų oro erdvė tampa vis saugesnė, bet namų darbų ir reikalų dar yra, darbo dar yra. Nėra taip, kad viskas yra idealu, bet mes progresą demonstruojame“, – teigė Vyriausybės vadovas.
KOP vadas: šimtaprocentinio stebėjimo neįmanoma pasiekti
Savo ruožtu Karinių oro pajėgų vadas (KOP) pulkininkas Antanas Matutis pabrėžė – užtikrinti šimtaprocentinį oro erdvės stebėjimą nėra įmanoma. Todėl, pasak jo, sprendimai turi būti derinami prie realių valstybės finansinių ir techninių galimybių.
„Šimtaprocentinės gynybos arba šimtaprocentinio stebėjimo nėra įmanoma pasiekti. Čia yra pirmas dalykas. Antras momentas yra, reikia vertinti realias šalies galimybes ir biudžetą. Su tuo procentu, su tomis galimybėmis, kiek yra galima mūsų šaliai, tie sprendiniai yra pasiūlyti ir daugumai jų yra pritarta“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Matutis.
„Yra tam tikrų sričių, kur galima situaciją pagerinti. Įranga yra suplanuota, dalis pirkimų yra prasidėję, yra planai, kokie sensoriai turėtų būti įsigyti, kad sistema veiktų geriau“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad 2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.