Nutarimo projektu siūloma iki 2030 m. gruodžio 31 d. įsteigti naują pelkių atkūrimo priemonę.
„Efektyvi dėl greito įgyvendinimo, atkūrus hidrologinį režimą, per keletą metų teritorija taps sunkiai pravažiuojama sunkiajai technikai be sudėtingos inžinerinės įrangos panaudojimo – vietoje medžių sodinimo“, – nurodo KAM.
Be to, Lietuvos pasienio ruože su Baltarusija bei Rusijos Kaliningrado sritimi siūloma steigti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, įpareigojant įmonę „LTG Infra“ sudaryti galimybes laikyti bei sandėliuoti šiuose ruožuose naudojamą amuniciją.
Susiję straipsniai
„Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi suformuojamas 20 metrų pločio žemės ruožas nuo valstybės sienos apsaugos tarnybos patrulio tako į Lietuvos teritorijos gylį, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse – 150 metrų pločio žemės ruožus nuo patrulio tako ribos į Lietuvos teritorijos gylį iki 2028 m. gruodžio 31 d.“, – pažymima nutarimo projekte.
Vyriausybė taip pat pritarė, jog melioracijos griovių kasybos darbai nebūtų vykdomi Marijampolės savivaldybės teritorijoje.
„Atsižvelgiant į tai, jog tinkamiausia melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių atkūrimo vieta yra Vilkaviškio ir Šakių rajonų teritorija prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, siūloma atsisakyti šios priemonės įgyvendinimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje“, – rašoma KAM projekte.
Vyriausybės sprendimu, iki šių metų pabaigos patvirtinami tiltų projektavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Jais numatytas privalomųjų konstrukcijų, skirtų tiltams naikinti, įrengimas naujuose bei rekonstruojamuose tiltuose.
Kaip nurodoma, dėl statybos darbų eigoje atsirandančių projektinių bei technologinių pakitimų siūloma pratęsti laiko terminą, skirtą rezervinių kliūčių įrengimo kelių ruožuose bei prietilčiuose įrengimui. Šis laikotarpis atitinkamai pratęsiamas ir tiltuose įrengiant sprogstamųjų medžiagų inžinerines konstrukcijas. Atnaujinta data – 2028 m. gruodžio 31 d.
Pranešama, kad šių priemonių įgyvendinimui 2026–2030 m. numatyta skirti 50 mln. eurų iš Valstybės gynybos fonde numatytų lėšų.
Už minėtų projektų įgyvendinimą atsakingos Krašto apsaugos bei Susisiekimo ministerijos.
ELTA primena, kad 2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.
Tiesa, šalies vadovai diskutuoja dėl ilgalaikio gynybos finansavimo užtikrinimo ir po 2030 metų. Siūloma strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas krašto apsaugai būtų išlaikytas ir vėliau, taip pat siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo.
Ekspertai ir politikai akcentuoja, kad svarbus ne tik formalus gynybos išlaidų rodiklis nuo BVP, bet ir realus lėšų poreikis suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti. Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti Lietuvos gynybos pramonę.