„Lietuvoje mes turime valstybinę kalbą ir tai yra turbūt svarbiausia, kad valdžios institucijose, savivaldybėse mes bendraujame valstybine kalba“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Alsys.
Pasak jo, rusų kalbos atsisakymas yra vienas iš strateginių žingsnių, kuriuos Vilnius įgyvendina jau ne vienerius metus. Ministras taip pat pastebėjo, kad rusų kalbos ir rusiškumo pėdsakų mažėja ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose bei savivaldybėse.
Kalbėdamas apie rusų kalbos vartojimą savivaldybėse, L. Alsys pabrėžė, kad sprendimai neturėtų būti priimami neįvertinus vietos gyventojų situacijos.
Susiję straipsniai
„Vis tik tas rusų kalbos atsisakymas turėtų būti toks sistemingas. Ta prasme, kad Vilniuje turime suprasti, kad tikrai gyvena nemažai tautinių mažumų, kurių bene pagrindinė bendravimo buitinė kalba yra rusų kalba“, – teigė ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į iš Ukrainos į Lietuvą dėl karo atvykusius žmones, kuriems šiuo metu bendravimas rusų kalba kai kuriais atvejais gali būti paprastesnis.
Anot ministro, prieš atsisakant rusų kalbos teikiant paslaugas yra būtina įvertinti galimas tokio sprendimo pasekmes.
„Aš tikiu, kad Vilniaus miesto savivaldybė įsivertino visas rizikas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie rusų kalbos vartojimą valstybinėse ir savivaldos institucijose, L. Alsys teigė šiuo metu nematantis tam poreikio.
„Ar turime vartoti rusų kalbą, jeigu klausimas būtų mūsų valdžios institucijose, tai šią akimirką aš manyčiau, kad ne“, – sakė kultūros ministras.
Anot ministro, Lietuva yra vakarietiška ir demokratiška Europos Sąjungos valstybė, todėl institucijose pirmiausia turėtų būti vartojama valstybinė lietuvių kalba, taip pat prireikus – kitų Europos Sąjungos valstybių kalbos.
„Mes esame vakarietiška, demokratiška Europos Sąjungos valstybė, kurioje turime valstybinę kalbą ir turime kitas Europos Sąjungos kalbas, tas pačias anglų, prancūzų kalbas. Tai man atrodo yra tokie normalūs sprendimai“, – teigė L. Alsys.
Kartu ministras pridūrė, kad vykdant kalbos politikos pokyčius būtina nepamiršti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų bei į šalį atvykstančių užsieniečių poreikių.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, jog įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir kartu mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse.
Savivaldybė taip pat nurodė, kad nuo šių metų ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba, o tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba sostinėje sumažėjo nuo 181 iki 112.
Be to, savivaldybėje atsisakyta rusų kalbos interneto svetainės versijos, ši kalba panaikinta klientų eilių valdymo sistemoje, o prašymai ir skundai rusų kalba nebebus priimami. Anot savivaldybės, rusų ir kitomis ne ES valstybių kalbomis gyventojai prireikus galės būti informuojami tik žodžiu, atsižvelgiant į darbuotojų kalbų mokėjimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad kol kas dar anksti vertinti šį savivaldybės sprendimą. Anot jo, kol kas neaišku, ar tai yra principinė pozicija, ar komunikacinis žingsnis.